Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Išskirtiniuose prancūzų televizijos M6 kadruose – šalies specialiųjų pajėgų valtis artinosi prie Rusijos „šešėlinio tanklaivio“ „Boracay“. Ir jau netrukus kariškiai lipo ant beveik 250 metrų ilgio laivo denio.
Operacija vyko trečiadienio vakarą, kai pasaulio žiniasklaidoje jau mirgėjo pranešimai apie galimas šio laivo sąsajas dronų provokacijomis Danijoje. Mat laivas „Boracay“, rugsėjo 20 d. išplaukęs iš Rusijos Primorsko uosto ir perplaukęs Baltijos jūrą, praėjusį pirmadienį buvo prie Kopenhagos, kai virš jos skraidė dronai.
Apsukęs aplink Daniją, laivas galiausiai prisišvartavo prie Prancūzijos. Ir laivybos dienraščio „The Maritime Executive“, ir prancūzų „Le Parisien“ duomenimis – šis ir galimai kiti laivai galėjo tapti paleidimo aikštelėmis dronams.
Prancūzijos prokurorai skelbia sulaikę du aukšto rango laivo įgulos narius. Ir visa tai vyksta Europos lyderių susitikimo Kopenhagoje fone. O tada įsivyrauja suvokimas, kad atstumas nuo fronto – nuo karo neapsaugo.
„Paskutiniai įvykiai Danijoje rodo, kad net sienos su Rusija neturinčios šalys yra pažeidžiamos. Nesvarbu, ar jie ateina iš „šešėlinio laivyno“ Baltijos jūroje, ar kitų šaltinių“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Europos saugumas – prioritetas
Europos vadovai sako sutarę, kad dronų sienos ir rytų flango sargybos projektai dabar prioritetiniai, norint iki 2030 m. pasiekti visišką Europos gynybos parengtį.
„Turime padaryti mūsų Europą tokią stiprią, kad karas prieš mus būtų neįsivaizduojamas. Ir turime tai daryti dabar“, – kvietė Danijos premjerė Mette Frederiksen.
Ukraina vienintelė turi realią patirtį kovoje su maskolių skraidyklėmis. Tad V. Zelenskis, kurio šalies išlikimas priklauso nuo tolesnės Europos paramos, dabar siūlo pagalbą patiems europiečiams.
„Mūsų vyrukai jau čia, Danijoje. Tai patyrę ukrainiečiai, žinantys, kaip aptikti ir nušauti atakos dronus, jie jau pradeda savo misiją. Ir mes esame pasiruošę dalintis šia patirtimi su jumis, partneriai“, – užtikrintai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Didėjančios Rusijos provokacijos
Lenkijos premjeras konferencijos metu pranešė ir apie naują Rusijos provokaciją Baltijos jūroje.
„Turime dar vieną incidentą netoli Ščecino uosto. Prieš dvi dienas buvo incidentas prie mūsų platformos „Petrobaltic“ ir mūsų dujotiekio. Abiem atvejais tai Rusijos laivai“, – incidentą aptarė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Lenkų „Petrobaltic“ platforma yra kiek šiauriau Gdansko. O prie Ščecino Baltijos jūros dugnu driekiasi dujotiekis. E. Macronas, kurio šalis pradėjo tyrimą dėl tanklaivio „Boracay“, ragina labiau spausti maskolių šešėlinį laivyną.
„Nuo 30 iki 40 proc. jų karo išlaidų finansuoja šešėlinio laivyno pelnas. Tai daugiau nei 30 mlrd. Eurų“, – aiškino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
O štai Vašingtonas svarsto didinti spaudimą Rusijos naftos sektoriui, padėdamas Ukrainai taikliau smūgiuoti rusų naftos perdirbimo gamykloms. Dienraštis „The Wall Street Journal“ ir agentūra „Reuters“ skelbia, esą Donaldo Trumpo administracija svarsto suteikti Ukrainai žvalgybinių duomenų tokiems smūgiams Rusijos gilumoje. V. Zelenskis tokias kalbas iš dalies patvirtina.
„Paskutinį kartą turėjome gerą susitikimą, labai produktyvų. Kalbėjome apie ilgojo nuotolio raketas ir ginklus. Kalbėjome apie tai, tad pamatysime. Viskas priklauso nuo jo sprendimo“, – sakė Ukrainos vadovas.
Vašingtonas pripažino svarstantis, ar suteikti Ukrainai ir ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
