Apie tai, ar Lietuvoje dar gaji cenzūra ir, kodėl reikia deginti knygas apie gėjus, naujienų portalo tv3.lt laidoje diskutavo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir Seimo narė Agnė Širinskienė.
Ponia Širinskiene, kokie yra oponentų argumentai, kodėl nenorėta priimti šių pataisų?
A. Širinskienė: Jeigu kalbame apie patį įstatymo projektą, kuris buvo atmestas, tai Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) įvertino patį įstatymo taikymą, teismas nepasakė, kad įstatymas yra ydingas ir, kad jį reikia keisti. Tą knygą, kuri buvo teismo objektas, iš viso buvo uždrausta platinti, net ir suaugusiems, ne tik vaikams. Be abejo, tokia valstybės intervencija, kaip buvo elgiamasi su knyga ir jos autore, buvo neproporcinga.
EŽTT gali pasisakyti ir dėl įstatymo, kad jo nebuvimas ar reguliavimas yra ydingas ir jį reikia keisti. Teismas tokiu atveju labai aiškiai apie tai praneša, kartais duodamas ir terminas. Šito dalyko šitoje byloje nebuvo. Taigi, Vyriausybė galėjo tiesiog sutvarkyti įstatymo taikymą, užpildyti tas spragas, kurios buvo pastebėtos. <...>
Kitas melas, kuris yra platinamas ir dramatiški kolegos teiginiai, su kuriais negaliu sutikti, kad bus deginamos knygos. Pats įstatymas nedraudžia teikti informacijos apie homoseksualius asmenis. Ką įstatymas sako, tai, kad negalima tik tokia informacija, kuria yra niekinamos šeimos vertybės, bei ta informacija, kuria yra skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikoje apibrėžta santuokos samprata. <...>
Negana to, įstatyme yra ir 5-asis straipsnis, kuris dabar yra pamirštas, kuris sako, kad tokia neigiamą poveikį turinti informacija yra galima skleisti, kai jos turinį sudaro tik informacija apie įvykius, politinius, socialinius reiškinius ar pasaulėžiūrą. <...> Su pasaka, kaip ir minėjau, įvyko neproporcinga intervencija, kai dėl nesuprantamų priežasčių pirmiausia buvo nuspręsta tą knygą uždrausti spausdinti ir platinti. Paskui inspektorius pats pradėjo mėtytis ir ta knyga buvo pažymėta „N“ raide.
T. V. Raskevičius: Žiūrovams iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mes su Agne Širinskiene esame labai skirtingi Seimo nariai, bet, iš tikrųjų, mus sieja labai daug bendrų dalykų. <...> Bet tai, kaip ponia A. Širinskienė skaito ir interpretuoja EŽTT sprendimą verčia pakelti antakį. EŽTT peržiūrėjo visus Seime vykusius debatus ir yra konstatuota, kad ta nuostata buvo priimta išimtinai tam, kad viešoje erdvėje būtų cenzūruojama informacija apie LGBTQ+ asmenis.
Per visą šito įstatymo galiojimo laikotarpį, nuo 2009 m. iki dabar, jis buvo taikytas 3 kartus. Ir 3 kartus jis buvo nukreiptas prieš su LGBTQ+ bendruomene susijusią viešąją informaciją. Šis įstatymas neturi absoliučiai jokio kito tikslo, tik kaip cenzūruoti su LGBTQ+ žmones ir jo prigimtis yra būtent cenzūra. <...>
Taikymas buvo problema, bet, kai mes turime nuostatą, kurios tikslas yra tik toks taikymas, tai problema yra ne taikymas, problema yra įstatymo nuostata, kurią reikia šalinti, kad, jeigu, neduok Dieve, Agnė Širinskienė paims valdžią ir manys, kad apie gėjus Lietuvoje kalbėti negalima, būtų užkirstas kelias šitai cenzūros nuostatai.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
