Priminė šiurpias istorijos detales: rusų žiaurumui Mažojoje Lietuvoje nebuvo ribų

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gudri vagystė Mažojoje Lietuvoje: juodieji archeologai išnešė 5000 eurų vertės daiktą

Pasaulinė mokslininkų asociacija: Izraelio veiksmai Gazos Ruože – genocidas

„Tai tik laiko klausimas“: Budanovas kalba apie galimą karo plitimą į Europą

Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

TV3 Žinios nepilnamečiams ir jautresnės psichikos žiūrovams siužeto žiūrėti nerekomenduoja.

1944-ųjų spalis. Žemė jau sulaukusi pirmojo sniego, o Berlyno link besikapstanti Raudonoji armija pasiekia Mažąją Lietuvą. Rusų įsitikinimu, tai pirmosios vokiškos žemės, kurias jie pasiekė, tad visas įniršis teko būtent šiam kraštui.

„Atrodė Šilutė pakankamai nesugriauta, bet atėję sovietai griovė visus namus, tiesiog daužė iš neapykantos pastatus, visą vidaus įrangą“, – TV3 žinioms daug kam užmirštus siaubingus laikus priminė istorikė Silvija Pocytė.

Kankino civilius, moteris prievartavo viešai

Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. Vyrus rusai žudė, o moteris, senutes ir mergaites, net mažametes – prievartavo. Kai kuriais atvejais viešai siekiant įbauginti kitus civilius. Daug moterų po patirtos prievartos nusižudė, kitos sovietų buvo nužudytos. Neretai su šeimomis.

„Jos būdavo ir gatvėse prievartaujamos arba jie priversdavo jas važiuoti su jais kartu dirbti, ten kokius nors rudens darbus, nes jie turėjo valgyti iš kažkur gauti. Ir paskui jos būdavo išprievartaujamos, kai kurios būdavo ir nužudomos“, – pasakojo istorikė S. Pocytė.

Nuo rusų į Vokietiją bėgančias civilių vilkstines rusai apšaudydavo lėktuvais, traiškė šarvuota technika.

Vis tik didžiausia katastrofa ištiko mėginusius bėgti jūra. Sovietų povandeninis laivas torpedavo ir nuskandino iš Rytų Prūsijos ir Baltijos šalių pabėgėlius nuo atplūstančių rusų plukdžiusį laivą „Wilhelm Gustloff“. Nuskendo 9500 žmonių, o rusų povandeninio laivo vadas už tai gavo Sovietų Sąjungos didvyrio vardą.

„Jie nekreipė dėmesio į visokius tarptautinius ženklus, į Raudonojo kryžiaus ženkliuką ir taip toliau. Žodžiu, jiems viskas buvo fašistinė Vokietija“, – teigė istorikė Ruth Kibelka Leiserowitz.

Lietuvius žudė be gailesčio

Iki 1944 metais Rytprūsiuose gyveno pustrečio milijono žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 000 civilių gyventojų, iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės, buvo žvėriškai išžudyta.

1945 metų pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę tik apie 160 000 vietos gyventojų. Tėvų netekę vaikai, vadinami „vilko vaikais“, ieškodami maisto ir prieglobsčio plūdo į didžiąją Lietuvą.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.