Pajūryje pastebi vis daugiau ruonių: paaiškino ką daryti, radus jį ant kranto

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje. 

Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą. 

Tas pats ruonis užfiksuotas toje pačioje vietoje prie Palangos tilto, tik jau po keletos dienų. Žinduolis bando užsiropšti į krantą, būrys žmonių jį filmuoja. 

Ruonius liudininkai filmuoja ir vakare. Vienas žinduolis romantiškai palydi saulę. 

O dėl patogiai ant molo prie Klaipėdos įsitaisiusio ruonio kilo net sąmyšis. Atsakingas institucijas žmonės informavo, kad jis negyvas, tačiau atvykus gelbėtojams, žinduolis lyg niekur nieko nušoko į vandenį ir nuplaukė. Ir tokių, poilsiautojus pajūryje pakeitusių ruonių šiomis dienomis daugybė. 

„Pastarosiomis dienomis tikrai daug skambučių yra dėl pilkųjų ruonių ir būtent dėl gyvų pilkųjų ruonių. Kas mus stebina, šiuo metų laiku, kad jie tiesiog Lietuvos pakrantėse išlipa ir bando poilsiauti“, – sako „Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė. 

Ankstesniais metais šiuo metų laikų, tokios ruonių gausos pliažuose nebūdavo. Žmonės fiksuodavo vos vieną kitą. Biologai aiškina, kad šių žinduolių Baltijos jūroje ėmė daugėti, tad iš prigimties smalsūs ruoniai ir traukia pasižvalgyti,  kas vyksta krantuose bei atsipūsti nuo žuvų vaikymosi. 

„Jie yra žinduoliai, kurie kvėpuoja plaučiais, jiems reikia oro, jiems kartais reikia poilsio. Nepaisant to, kad ruonis ištisas savaites gali praleisti vandenyje, bet kartas nuo karto, ypatingai blogesnėm oro sąlygom, jis nori išlįsti į sausumą, pailsėti, atsigauti“, – kalba Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavel Kulikov. 

Ką daryti pamačius krante ruonį, žino retas. Liudininkai pasakoja, kad kai kurie mažylį net gąsdino šunimis ir bandė pagaliais nustumti į vandenį, galvodami, kad krante šis neišgyvens. 

„Buvo tokių nuomonių, kad tai jūs atvažiuokit, patraukite jį iš ten, nes jis trukdo praeiviams. Ta įsivaizduokit, kiekvienas eina pro šalį, paima telefoną ir skambina. Bet tai nėra blogai, tai žmonės rūpinasi ir informuoja, kad tokia situacija yra susidariusi paplūdimyje“, – tikina G. Liutkuvienė. 

Ir iš tiesų, paplūdimyje sutikti poilsiautojai tik svarstė, kaip reikėtų tokiu atveju pasielgti. 

„Tikriausiai nufotografuočiau, daugiau nežinau, ką daryti.“

„Eitume pažiūrėti iš arčiau. Nes sako, ruoniai yra kaip jūros šuniukai. Tai visai faina būtų pamatyti.“

Būtent tik grožėtis ruoniais ragina ir specialistai. Jie pabrėžia, kad negalima atsistoti tarp ruonio ir jūros, mat išsigandęs žinduolis gali ir įkasti. 

„Gali džiaugtis, žiūrėti, bet prie jo nei eiti, nei glostyti. Vis tiek, tai lieka laukinis gyvūnas, jis gindamasis, išsigandęs gali įkasti, tai tikrai yra pavojinga, ne dėl to, kad nukąs ranką. To tikrai nebus. Paprasčiausias įkandimas kaip šuns, nes dantys jo tikrai rimti“ – aiškina P. Kulikov. 

REKLAMA

Jei ruonis yra įsipainiojęs į tinklus, ar įkliuvęs į kitokius spąstus, reikia skambinti į Lietuvos jūrų muziejų. Jei žinduolis nebegyvas – kviesti „Nuaro“ darbuotojus. Na, o jei sužeistas, geriausia palikti gamtai susitvarkyti pačiai.

Tiesa, jau netrukus Lietuvos jūrų muziejuje pradės veikti gyvūnų reabilitacijos centras, į kurį keliaus ir sužeisti ruoniai. 

„Labai norėjom, kad jau pavasarį visiškai galėtume jaustis šeimininkais šitų patalpų, bet matosi, kad šiek tiek vėluosim, bet labai tikiu, kad bent tie ruoniai, kurie bus surankioti kovo, balandžio, gegužės mėnesiais, jie tikrai galės čia prisiglausti“, – tikina Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. 

Šiame centre ruoniai ne tik gydysis. Apie juos bus renkami duomenys. Taip mokslininkai galės daugiau sužinoti iš kur bei kokios būklės ūsuotieji poilsiautojai atkeliauja į mūsų pliažus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų