Pajamų nelygybė Lietuvoje: ką keis į Seimą besiveržiančios partijos?

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau.

Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų. Štai Ramūnas Karbauskis, pagal Mokesčių inspekcijos duomenis, per kadenciją šeimos turtą pasididino mažiausiai 10 mln. eurų. Iš jų 7 milijonais įvertino namus Kauno marių pakrantėje, sukaupė 600 tūkst. eurų pinigų.

Konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos turtas padidėjo dar įspūdingiau, 14 milijonų, nors kadenciją jis pradėjo deklaravęs namą ir vertybinius popierius vos už 1 mln. eurų. Prieš 4 metus politikai žadėjo aukso kalnus vargšams, tačiau aiškėja, kad didžiausią naudą vis tiek susižėrė turtuoliai.

„Kapitalo mokesčiai nepasikeitė. Didžiausias iššūkis, kad tebėra veiklų, kurias darant galima oficialiai susimažinti mokesčių naštą. Individuali veikla, verslo liudijimai, nuoma nekilnojamo turto. Kažkokie žingsniukai buvo padaryti išskaidrinant mokesčių naštą, bet tebeturime gyvulių ūkį“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvoje ir toliau tebėra didžiulis atotrūkis tarp darbo pajamų ir turto apmokestinimo. Darbo mokesčiai, kuriuos moka dirbantys žmonės, sudaro 40 proc. algos, tuo metu turtas apmokestinamas daugiausiai 30 proc,, jei sudėsime pelno ir pajamų mokesčius. O apsukresnieji turtingieji sugeba susimažinti mokesčius ir iki 8 proc.

„Nesąžininga, dirbate 8 val., turite 400-1000 eurų ir sumokėti 40 proc. mokesčių, o aš per kitą šaltinį turiu iš 1000 eurų sumokėti tik 8 ar 12 proc. nesąžininga“, – pasakoja darbo rinkos ekspertas Boguslavas Gruževskis.

REKLAMA

„Įvairios pajamų rūšys apsimokestina labai įvairiai. Prasideda arbitražas, gyvulių ūkis, reikia horizontalesnio, vienodo apmokestinimo bet kuriai pajamų rūšiai. Gyventojų pajamų mokesčio lengvatų yra gal 50“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pastarąją Seimo kadenciją valdantieji darbo jėgos apmokestinimą sumažino vidutiniškai trimis procentais, padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį. Štai tūkstantį eurų kainuojančioje darbo vietoje dabar ir prieš 4 metus alga į rankas skiriasi 70 eurų. Tačiau turčių apmokestinimas iš esmės nepasikeitė ir jie toliau lobsta. Tad kas bus su mokesčiais jei valdžioje liks Saulius Skvernelis? Labiau apmokestinti turtą ir kapitalą, panašu, nedrįs ir ateityje.

„Kalbant apie kapitalo apmokestinimą diskusijos vyksta, bet šiandien reikia būti atsargiems. Verslas labai mobilus, turime pandeminę situaciją, krizę. Mūsų ekonomika vertinama ekspertų kaip geriausiai atlaikiusi pandemijos smūgį. Nepakenkime patys. Kapitalas gali būti išvestas iš Lietuvos, mokesčiai mokami ne Lietuvoje“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Siekdami populiarumo, konservatoriai peikia tokį Skvernelio neryžtingumą mokesčių srityje. Ir jau dabar žada suvienodinti mokesčius visoms pajamoms, nesvarbu iš kokios veiklos.

„Jei mes norime, kad žmonės vertintų, kad mokesčių sistema yra bent kiek teisinga, lengvatos sunkiai paaiškinamos arba skirtumai, kai žmonės gaudami didesnes pajamas sumoka daug mažiau mokesčių negu žmonės, gaunantys mažesnes pajamas iš darbo santykių, turėtų būti naikinami neatitikimai ir netolygumai. Mokesčiai turi priklausyti pirmiausia nuo to, kiek žmogus uždirba pajamų ir kiek turi išlaikytinių – vaikų, nedirbantį sutuoktinį ar kitus išlaikytinius, kurie nuo jo priklauso“, – sako konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė.

O štai valdžios pasiilgę socdemai žada dar daugiau. Mokesčių lygiavos visoms pajamų rūšims, anot jų, nepakanka, ir siūlo papildomą progresyvumą, kai augant pajamoms tarifas dar labiau didėja.

REKLAMA

„Mes siekiame, kad progresyvi mokesčių sistema būtų taikoma visoms pajamoms iš visų šaltinių. Iš tikrųjų problema, kai žmonės, gaunantys dideles pajamas ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir kitų šaltinių, proporcinę dalį sumoka į biudžetą mažesnę nei pagal darbo sutartį dirbantys asmenys. Tai tiesiog neteisinga visų dirbančiųjų atžvilgiu“, – pasakoja socdemų lyderis Gintautas Paluckas.

Tačiau progresiniai mokesčiai gali atnešti trumpalaikę naudą, o o ilgesnėje perspektyvoje verslas gali imti trauktis iš šalies. Kad Lietuvoje pajamų lygybė tebėra itin didžiulė, rodo ir Eurostato duomenys. Pagal pajamų nelygybę Lietuva ir toliau tebėra Europos Sąjungos uodegoje, lenkdama tik Bulgariją.


Rašyti komentarą...
b
bronius
2020-10-07 16:30:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ką keis?Absoliučiai nieko?Visi aikčioja koks didelis ES pinigų maišas nukrito?Visi ekonomikos strategai euforijoje,visiems turi nubyrėt bet ....maišas ištuštės ,naujas seimas užmirš savo pezalus ir po jų valdymo dar padidės valstybės skola??kaip ten Lazutka aiškino jog Seimo nariai turi gerai valdyt liežuvį??o atsakomybės jokios už savo darbą.Truputis ruso truputis baltarusio ir ne vienas milijonas išgaruoja?
Atsakyti
0

A
As
2020-10-07 15:17:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Išsigimėliai valdžioje
Atsakyti
0

A
As
2020-10-07 15:17:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Išsigimėliai valdžioje
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų