Gyvūnui nuo smūgių net iškrito akys. Tačiau policija ikiteisminio tyrimo pradėti neskuba, mat neatmeta ir versijos, kad katiną pervažiavo mašina, o vaikai spardė jau keturkojo lavoną.
Paaiškėjo galimai vaikų nužudyto katino skrodimo išvados. Praeitą pirmadienį visą Lietuvą apskriejo žinia, kad keli Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos septintokai mirtinai suspardė benamį katiną ir visą tai nufilmavę paviešino internete. Keturkojo gaišeną specialistai išsiuntė į Vilnių ištirti. Tyrimo išvados – katinas mirė siaubingose kančiose.
„Gyvūno žūtį iššaukė daugybiniai trauminiai pažeidimai. Tai galvos srityje, akys iškritusios, daugybiniai kaulų sužalojimai, sumušimai, kraujosruvos“, – teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Virgilijus Valantinas.
Taip pat ekspertai nustatė, kad gyvūno kaukolė ir smegenys buvo sutraiškytos. Tai ir tapo mirties priežastimi.
„Mes kreipėmės į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagal Baudžiamąjį kodeksą „Žiaurus elgesys su gyvūnais“, – tvirtina V. Valantinas.
Už tokį nusikaltimą gresia vieneri metai kalėjimo arba bauda. Tačiau kadangi nusikaltimą galimai įvykdė nepilnamečiai, atsakomybė kris jų tėvams, o pagal nusistovėjusią praktiką šie atsipirks nebent bauda. Tiesa, policija ikiteisminio tyrimo kol kas nepradeda, mat net šios skrodimo išvados nepaneigia versijos, kad gyvūną pervažiavo mašina, o vaikai galėjo spardyti jau keturkojo lavoną.
„Tos traumos yra gautos gyvam gyvūnui esant. Bet tai galima traktuoti ir kaip, pavyzdžiui, po auto traumos. Gali būti, tokios yra. Ir, žinoma, žmogaus rankų pridėjimo“, – sako veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas.
Ir vis tik, klaipėdiečiai nelinkę tikėti, kad vaikai spardytų mašinos pervažiuotą gaišeną. Sako nepilnamečiai šiais laikais labai žiaurūs:
„Todėl, kad nebeturi dabar, ką veikti. Į mokyklas nebenori eiti, namuose telefonas, kompiuteris. Pamato katiną ir galvoja – reikia pažaisti.“
„Aš manau, kad tai šeimos vis tik vidinė problema. Kaip tėvai elgiasi, taip ir vaikai.“
„Iš dalies ir smurtiniai filmai vaikams skirti prisideda. O yra ir daugiau priežasčių, bet jų neišvardinsiu.“
O psichologai kitokias priežastis įvardina. Viena jų – vaikystėje patirtos psichologinės traumos, kurios kelia pyktį ir liūdesį. O šias emocijas nepilnamečiai išleidžia skriausdami silpnesnius.
„Būna ir dėl pramogos. Tai noras arba pasirodyti prieš draugus, prieš tam tikrą referentinę grupę arba noras tiesiog pasilinksminti, pasižiūrėti kaip gyvūnas kenčia, ką gyvūnas darys“, – teigia psichologė Inesa Golubovskaja.
O ir suaugusieji gero pavyzdžio nerodo. Gyvūnų globėjai pasakoja, kad žiauraus elgesio su gyvūnais nemažėja. Juos savanoriai fiksuoja kas savaitę visoje šalyje. Štai vienas toks Lietuvą sukrėtęs įvykis nutiko šalia Gargždų. Ten esančiame tvenkinyje kažkas nuskandino škotų terjerų veislės kalytę. Kai šią istoriją paviešino TV3 Žinios, žmonės atpažino savo kaimyno šunį ir kaltininką pavyko nustatyti.
„Gyvūnas, konkrečiu atveju, gyvūnas trukdė šeimininkui, nes triukšmavo. Ir jis matė tokį atsikratymo būdą, kad ne geriau gyvūną kažkam padovanoti, kad ir į tą pačią prieglaudą galbūt perleisti. Bet va tokiu būdu atsikratyti. Atsikratai gyvūno – atsikratai problemos“, – sako „Lietuva – gyvūnams“ koordinatorė Lina Mišeikienė.
Tad gyvūnų globėjai visuomenės prašo gatvėje ar internete pamačius skriaudžiamą gyvūną nedelsti ir kreiptis į policiją bei gyvūnų globos organizacijas. Taip gali pavykti ne tik išgelbėti gyvūną, o ir nubausti kaltuosius.
