Antros pakopos pensijų fondų grąža liūdina lietuvius. Per pastaruosius 4 metus grąža atsilieka nuo infliacijos – tepasiekė 8 proc., o konservatyvūs fondai balansuoja ties nuliu.
Dalis lietuvių nebenori toliau kaupti ir reikalauja skubiai atiduoti jų pinigus, tik kantriausieji sutinka kaupti toliau:
„Neturiu iliuzijų, kad kur nors ką nors prikaupsiu.“
„Pas mus visa sistema kažkokia išsigimusi.“
„Antra pakopa neduos jokios naudos.“
„Antra pakopa turi egzistuoti, gal ne tokia, gal reikia rekonstrukcijų.“
Girdėdamas tokias tautos nuotaikas, prezidentas Gitanas Nausėda rudenį ketina Seimui pateikti 2 pakopos pataisas, pagal kurias kiekvienam dalyviui bent kartą gyvenime siūlo leisti atsiimti iki ketvirtadalio sukauptos sumos.
„Žinos, kad ekstremaliu atveju, vieną kartą per gyvenimą, jis turės tokią galimybę išimti ne visus, dalį savo pinigų. Turėdamas tokias garantijas jis jausis saugiau ir jo noras dalyvauti sistemoje bus didesnis“, – argumentus išsakė prezidentas G. Nausėda.
Tokį prezidento siūlymą socialinės apsaugos ir darbo ministrė peikia ir pateiktą artėjant kitų metų prezidento ir Seimo rinkimams vadina populistiniu.
„Prezidento siūlymas problemos iš esmės nesprendžia, suma, kurią iš kaupimo galima pasiimti, nepanašu, kad žmonėms būtų didelė. Maždaug 1,5 tūkst. eurų susidarytų“, – tikino M. Navickienė.
Kai kurie pensijų fondų valdytojai prognozuoja, kad, pagal prezidento pataisą, gavę progą išsiimti pinigų iš antros pakopos, jos nepraleistų apie pusė iš beveik 1,5 mln. kaupiančiųjų ir tokiu būdu pasiimtų apie 800 mln. eurų.
„Susidarytų šimtai milijonų, sunku pasakyti, kiek aktyviai žmonės naudotųsi, bet suma būtų nemaža“, – teigė pensijų fondų kaupimo bendrovės „Goindex“ valdybos narys Marijus Kalesinskas.
Fondų valdytojai perspėja, kad pagal prezidento siūlymą išsiėmę dalį pinigų iš antros pakopos, žmonės gali juos išleisti nebūtinai paskoloms grąžinti ar sunkioms ligoms gydyti, bet ir abejotinos vertės vartojimui ir susimažinti savo būsimą privačią pensiją. Be to, išmoka gali sumažėti, mat gali tekti grąžinti valstybės skatinamąsias įmokas, nes neišlaukė pensinio amžiaus.
„Ji būtų grąžinta valstybei, nes žmogus pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, skatinamosios įmokos skiriamos tam, kad žmogus kauptų senatvei. Dabar lėšos naudojamos gyvenimo reikmėms“, – kalbėjo „INVL“ mažmeninių paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui.
Visgi prezidentas tokius pensijų fondų valdytojų gąsdinimus atmeta.
„Tai nereiškia, kad visi urmu puls daryti tą patį, net ir tie, kuriems tokio poreikio visiškai nėra. Juk žmonės yra protingi, priimkime įstatymus vadovaudamiesi šita prielaida, kad mūsų žmonės yra protingi, dažnai protingesni negu politikai“, – sakė šalies vadovas.
Ginčams dėl antros pensijų pakopos užvirus Seime, Lietuvos bankas sutinka, kad sistemą galima tobulinti, tačiau tai ragina daryti labai atsargiai, na, o dalis parlamentarų tvirtina, kad prezidento siūlymai per švelnūs ir siūlo be jokių apribojimų visiems, kas norės, leisti pasitraukti iš antros pakopos su visais sukauptais pinigais.
„Didesnis sistemos lankstumas galėtų sustiprinti pasitikėjimą ja, pritraukti papildomų žmonių kaupti. Tie lankstumai egzistuoja kitose valstybėse, susiję su konkrečiu poreikiu, kritinėmis ligomis, amžiaus kartele“, – tikino Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
„Antros pakopos pensija yra pakankamai sukompromituota, didelė dalis žmonių ją sustabdė, pensijos toliau nekaupia ir neketina to daryti“, – teigė socialdemokratas Linas Jonauskas.
Ne tik prezidentas, bet ir Seimo nariai šiemet teikia daugybę pataisų antrajai pensijų pakopai. Tačiau prieš jas svarstant valdantieji ragina palaukti to, ką pasakys Konstitucinis teismas dėl šiuo metu galiojančio draudimo nutraukti kaupimą ir skirtingų išmokų, priklausomai nuo sukauptos sumos. Antroje pakopoje šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, tai yra apie 95 proc. dirbančiųjų, tačiau pusė jų dalyvauja pasyviai, tai yra naujų įmokų nebemoka.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
