Kol valdžia siūlo paramą skirti nevyriausybinėms organizacijoms, pavyzdžiui, „Maisto bankui“, ugdymo įstaigų vadovai kalba, kad jiems teks atsisakyti dalies vaikams skirtų pirkinių.
Čiuožykla Kauno lopšeliui-darželiui „Girinukas“ kainavo 4-is tūkstančius eurų. Pinigai surinkti iš gyventojų pajamų mokesčio. 1-ą ir 2-i dešimtąsias sumokėto mokesčio ugdymo įstaigai skyrė tėvai.
„Pastaraisiais metais surinkome virš 8 tūkstančių eurų, tai yra labai didžiulės paspirtis įstaigai, atsinaujinant erdves, atsinaujinant priemones, kuriomis naudojasi mūsų mažieji“, – kalba Lopšelio-darželio „Girinukas“ direktorė Renata Drulienė.
„Girinuko“ bendruomenė iš surinktos paramos ateityje norėtų pirkti lauko klasę mažiesiems, tačiau planuoti panašius pirkinius darželiui ateityje bus sudėtinga.
Dauguma Seimo narių mano, kad valstybės išlaikomos biudžetinės įstaigos papildomų pinigų gauti neturėtų. Parlamentas pritarė liberalo Andriaus Bagdono įstatymų pataisoms, kuriomis iš paramos gavėjų sąrašo yra eliminuojamos visos biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, mokyklos ar darželiai.
„Biudžetinės įstaigos, kurios jau vieną kartą yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, antrą kartą 1,2 proc. nuo jau sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio nebegautų. O jį gautų nevyriausybinis sektorius, kuris dažnu atveju kito finansavimo apskritai neturi“, – teigia Seimo narys Andrius Bagdonas.
Praėjusiais metais daugiau nei 460-imt tūkstančių gyventojų skyrė maždaug 21-ą milijoną eurų paramai.
2020-aisiais biudžetinės įstaigos iš žmonių susirinko daugiau nei 3-is milijonus eurų, nevyriausybinės organizacijos – 2-u milijonus 7-is šimtus tūkstančių.
„Valstybinis sektorius finansuojamas biudžeto lėšomis ir, jeigu kažkam trūksta, reikia per biudžetą skirti, nes tai yra valstybės funkcijos ir jos turi būti užtikrintai vykdomos“, – tvirtina Seimo narys Algirdas Sysas.
Ne visi Seimo nariai pritaria šiai idėjai.
„Mūsų darželiai neatrodys tokie gražūs ir tokie modernūs, ką mes dabar galime nupirkti, praturtinti“, – tikina R. Drulienė.
Nukentės ne tik valstybinės įstaigos. Paramos nebebus galima skirti ir sodininkų bendrijoms, religinėms bendruomenėms. Tad savo dalies neteks ir bažnyčia.
„Pas valdančiuosius nebeliko nieko švento, atėmė net galimybę gauti paramą iš bažnyčios. Įdomu, ar konservatoriai dar gali vadintis krikščionimis“, – kalba Seimo narys Valius Ąžuolas.
Dalis Seimo narių paskutinę akimirką siūlė taikyti išimtis, tačiau joms nebuvo pritarta.
„Kyla klausimas, ar religinės bendruomenės ir bendrijos, ar tai čia biudžetininkai, jie nėra biudžetininkai. Jie gyvena dažniausiai tik iš žmonių paramos, ir dabar mes tokią teisę atimtume“, – svarsto Seimo narys Paulius Saudargas.
„Ta parama reikšminga. Sodininkų bendrijos gyvena iš nario mokesčio, nusistato nario mokestį, nėra jokių subsidijų, ne iš biudžeto, Europos lėšų, visa infrastruktūra, visą kraštovaizdį, tvarko iš savo pinigėlių“, – tikina Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Romasis Vaitekūnas.
Tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Gelbėkit vaikus“, „Vaikų linija“ ar „Maisto bankas“, kurios pataisą priėmus pretenduotų į didesnę paramą, sveikina Seimo sprendimą ir priduria, kad ne visoms organizacijoms pinigai yra vienodai svarbūs.
„Ar tikrai lėšos, kurios yra skirtos paramai ir labdarai, turėtų teisę būti skiriamos garažų bendrijoms, kur tas pačias lėšas skiria lemputėms“, – teigia „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
Naujas pataisas palaikę Seimo nariai ramina gyventojus: esą toliau remti savo mėgstamus darželius ar sodininkų bendrijas bus galima kitais būdais.
„Jeigu tėvai nori paremti mokyklas, jie turėtų tai daryti per savo įkurtas nevyriausybines organizacijas ir įvarius fondus, kurie tam ir skirti, kad galėtų išreikšti tėvų valią, kur jų pinigai yra nukreipiami“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Naujos įstatymų pataisos įsigalioja nuo 2025-ųjų.
