Esą tokia parama jiems yra labai reikalinga ir kartais net esminė. Pataisų autorius atkerta, kad mokyklos ar darželiai jau ir taip gauna finansavimą iš biudžeto, tad mokėti joms antrą kartą yra tiesiog nesąžininga. Opozicija tokį siūlymą kritikuoja ir sako, kad žmonės susimokės du kartus – 1,2 procento GPM paramą skirdami nevyriausybinėms organizacijoms ir papildomai prisidėdami prie mokymosi įstaigų rėmimo.
Sensorinio kambario durys atsiveria norintiems nusiraminti ir pamedituoti Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“ auklėtiniams. Šviesų ir spalvų kambario remontas ir įrengimas Vilniaus savivaldybei kainavo 5-is tūkstančius eurų, o priemones kambariui nupirko už pinigus, kuriuos surinko iš 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio paramos, kurią deklaruodami pajamas darželiui paskyrė tėveliai bei kiti žmonės.
„Šita parama, iš tikrųjų, yra labai reikalinga, ypatingiems tiems tokiems atvejams, kai mes galime šiek tiek pagerinti vaikų ugdymosi procesą, kai gali būti inovatyvesnis, šiuolaikiškesnis, atnaujinti. Tokius, pavyzdžiui, kaip sensorinius kambarius įsirengti, kur tikrai yra labai brangios priemonės, bet vaikams, tai yra labai labai reikalinga ir naudinga“, – tikina Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės“ direktorė Eglė Varnienė.
O pernai lopšelis-darželis už GPM paramą – 1500 eurų – įsigijo tris kondicionierius. Tačiau netrukus tokią paramą vaikų darželiams, mokykloms gali uždrausti Seimas. Mat Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas 1,2 procento GPM paramą siūlo drausti skirti valstybinėms ugdymo įstaigoms.
„Europinė patirtis rodo, kad biudžetinės ar nuo savivaldybių priklausomos įmonės tokios paramos visoje Europos Sąjungoje negauna. Ir manome, kad būtent nevyriausybinis sektorius daug efektyviau panaudoja tas lėšas visuomenės poreikiams tenkinti“, – teigia Seimo narys Andrius Bagdonas.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nei darželiai, nei mokyklos, jei Seimas pritartų tokiai įstatymo pataisai, dalies GPM mokesčio paramos nebegaus. Bagdonas aiškina, kad švietimo įstaigos finansavimą juk gauna iš valstybės biudžeto ir antrą kartą skirti joms pinigų atsižvelgiant į tai, kiek įvairiausių neatlygintinų gerų darbų padaro nevyriausybinis sektorius, yra nesąžininga.
„Vienos savivaldybės mes paėmėme duomenis ir ugdymo įstaigą. Biudžetas daugiau kaip milijonas eurų. Iš 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio ta mokykla surenka 600 eurų, Tai bendrame biudžete tai yra ant tiek mažas finansų kiekis, kad man atrodo nebėra apie ką kalbėti“, – sako A. Bagdonas.
Jei paramos ir labdaros įstatymo pataisa įsigaliotų, gyventojų pajamų mokesčių dalies žmonės negalėtų skirti ir Sodininkų ar Gyventojų bendrijoms.
„Iš ubago atima dar ir lazdą. Mes gi nesame tokie, kurie gaunam kažkokius finansavimus iš Europos Sąjungos ar iš biudžeto. Mūsų pajamos tik nario mokestis“, – kalba Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitekūnas.
Paramos, surinktos iš GPM’o, dydis priklauso nuo bendrijos narių skaičiaus. Taigi viena bendrija gali gauti kelis šimtus eurų, kita – tūkstančius. Bet kokie pinigai, gauti iš GPM paramos, anot Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko, yra svarbūs tvarkant bendrijų ūkį.
„Mes labai nepatenkinti būtume ir prieštarautume, nes Lietuvoje yra sodininkų 220 tūkstančių, be šeimų narių. Pusė milijono su šeimų nariais. Tai tą žmonių dalį kažkaip taip apeiti ir atimti šitą, ką jie turi iki šiol. Taigi jų pinigai čia, ne valstybės“, – sako R. Vaitekūnas.
„Bendrija neužsiima visuotiniu gėriu, nekuria tos pridėtinės vertės visiems. Jie įregistruoja bendriją, kurie vykdo savo veiklą ir patys sau skiria tą 1,2 procento. Galbūt čia ir yra tas blogasis savo veiklą ir patys sau skiria tą 1,2 procento“, – tikina A. Bagdonas.
Seimo opozicija sako, kad liberalo siūlymas sukels tik papildomą biurokratiją bei chaosą, bet tikslų nepasieks. Nes uždraudus paramą skirti tiesiogiai mokyklų, darželių ar sodų bendrijų atstovai galės įkurti savo labdaros organizacijas ir per jas rinkti tų pačių tėvų ar narių skiriamą GPM paramą. Pinigai keliaus ten pat, tik per papildomas biurokratines kliūtis.
„Kiekvienas žmogus šiandien turi tą pasirinkimą ir atrodo nelogiška susiaurinti. Tuo labiau, mes puikiai žinom, kad lietuviai yra kūrybingi žmonės ir jeigu negalės gauti vienokio juridinio statuso, tai bus sukurtas naujas juridinis statusas lygiai tom pačiom veiklom vykdyti“, – teigia Seimo narys Lukas Savickas.
„Manau, kad tai ir apsunkintų, ir papildoma biurokratija ir tai būtų vėl iš naujo popieriai, ir darželių apkrovimas ir tėveliams dar visai kitaip, būtų sudėtingiau viską atlikti“, – sako E. Varnienė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, gyventojai už 2021-uosius daugiausia paramos skyrė organizacijai „Blue Yellow“, paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“, Rimanto Kaukėno paramos fondui ir kitoms žmones ar gyvūnus gelbėjančioms organizacijoms.
O parama biudžetinėms įstaigoms, pasak valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų, kasmet keliais šimtais tūkstančių mažėja. 2020-aisiais biudžetinės įstaigos gavo 3 milijonų 100 tūkstančių eurų paramą. O parama nevyriausybinėms organizacijoms kasmet didėjo.
„Nevyriausybinėms organizacijoms skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis didėja, tai 2019 metais gyventojai skyrė daugiau nei 2 milijonus 600 tūkstančių eurų. Tuo tarpu už 2020 metus metus buvo skirta beveik 3 milijonai eurų“, – komentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Martynas Endrijaitis.
Jei Seimas labdaros ir paramos įstatymo pataisai pritartų, ji įsigaliotų 2025-ųjų sausį.
