Daugiau nei tūkstantį metų skaičiuojančioje Vokietijos Acheno katedroje mažai žinomos Šventosios Koronos žymė. Pasaulyje kilus koronaviruso pandemijai, religinio paveldo ekspertai nupučia dulkes nuo įspūdingos, metro dydžio, net 98-is kilogramus sveriančios, auksu, bronza ir dramblio kaulu puoštos šventovės. Joje buvo saugomi Šventosios Koronos palaikų likučiai. Manoma, kad Koronai tebuvo šešiolika, kai romėnai nužudė ją už tai, kad ši atsivertė į krikščionybę.
„Šventoji Korona patyrė siaubingų kankinimų. Romėnai išrovė dvi palmes, pritvirtino jas prie žemės, o kankinė buvo pririšta tarp jų dviejų. Tada jos kūną perplėšė. Tai baisi istorija. Kaip tik dėl to ji laikoma medkirčių globėja, tačiau taip pat Šventoji Korona saugo nuo epidemijų“, – sako katedros atstovė Brigitta Falk.
Šventosios Koronos istorija skaičiuoja daugiau nei 1800-us metų. Istorikai atsekė, kad jos palaikų likučius į šį Vokietijos miestą X amžiuje atgabeno Acheno karalius Ottas III-iasis. Tuomet Šventoji Korona buvo palaidota katedros požemiuose, o vėliau – maždaug 1911-aisiais – jos palaikai saugiai paslėpti šioje šventovėje. Tiesa, religijotyrininkai pabrėžia, kad Šventosios Koronos nereikia sieti tik su koronavirusu. Ji pasipriešinimo visoms epidemijoms globėja.
„Žinoma, kad galime melstis Šventajai Koronai. Kaip ir visiems kitiam šventiesiems, kurie šiuo sunkiu metu mums gali suteikti vilties“, – pasakoja B. Falk.
Pastaruosius 25-erius metus ši įspūdinga relikvija tikintiesiems buvo neprieinama, nes saugiai gulėjo Acheno katedros saugykloje. Tačiau taip ją ekspertai dailina neatsitiktinai. Vos tik praeis koronavirusas, ši šventovė bus eksponuojama katedroje.
