Margarita nori kūdikį auginti namuose, bet jos neišleidžia iš krizių centro: mergina dar nebaigė mokyklos

Kaip padėti šeimoms, kuriose smurtaujama, valdininkai sunkiai besugalvoja. Tęsiasi kūdikių žūtys dėl nepriežiūros, nemažėja ir fizinio smurto šeimose. Valdininkai skundžiasi, kad per karantiną dar mažiau sužino, kas dedasi šeimose.

5

Vilnietė Margarita prie krūtinės glaudžia savo vos trijų mėnesių dukrytę. Jauna mama sakosi trokštanti mažylę iš čia išsinešti ir auginti nuosavuose namuose. Tačiau realybė kita – kaip rizikingą šeimą valdininkai joms liepia gyventi krizių namuose Vilniuje.

„Kadangi aš esu jauna mama, labai jaudinasi, kad išėjusi savarankiškai gyventi nesusitvarkysiu, per sunku, gali komplikacijų būti, gal vaikas susirgs ar dar kažką“, – sako mama Margarita.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Margarita nori kūdikį auginti namuose, bet jos neišleidžia iš krizių centro: mergina dar nebaigė mokyklos

„Šiuo atveju yra sudėtinga situacija dėl to, kad yra mažametis vaikas. Paslaugų gavėja dar mokosi 10 klasėje, pajamų praktiškai neturi. Darbo susirasti irgi negali, nes augina mažametį vaiką ir mokosi mokymosi įstaigoje“, – pasakoja Vilniaus krizių centro vadovė Kristina Ankėnaitė-Balčiūnienė.

Margarita savo namų neturi, nuo mažens ji be tėvų ir augo globos namuose. Vėliau nuomojosi butą, tačiau sužinojusi, jog laukiasi, vėl pateko institucijų globon.

Mažylės tėvas – bedarbis, tad dėl galimų rizikų vaiko saugumui ir sveikatai valdininkai nusprendė besilaukiančią moterį, o vėliau ir jos mažylę laikyti krizių centre ir prižiūrėti. Beje, jaunai mamai už gyvenimą čia tenka susimokėti vos 40 eurų per mėnesį.

„Į Caritą nenorėčiau eiti, nuojautos ne kokios ten keliauti, bandau buto ieškotis, kad nekeliauti į Caritą. Bet sako, geriau neskubėk, pasiaugink vaiką, į darželį paleisk, tada žiūrėk“, – teigia Margarita.

„Pirmiausia, turime užtikrinti vaiko saugumą. Tėvai turi laikytis krizių centre taisyklių, nepiktnaudžiauti alkoholiu, kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Laikytis visų įsipareigojimų, kuriuos su seniūnijos atvejo vadybininku pasirašo paslaugų gavėjas“, – kalbėjo K. Ankėnaitė-Balčiūnienė.

REKLAMA

Šalia mažylės ir jos mamos krizių namuose dar gyvena 40 vaikų bei dešimčia mažiau suaugusiųjų. Dauguma jų čia atsidūrė dėl smurto artimoje aplinkoje – vieni čia randa užuovėją, kiti mėgina išmokti taikiai sugyventi.

Beje, per karantiną sumažėjo užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, tačiau specialistai spėja, kad vaikams nebelankant mokyklų ir darželių, sumažėjo pedagogų skundų, mat jie tiesiog nebemato, kas iš tiesų dedasi šeimose.

„Kai du suaugę tėvai nesutaria, įvyksta konfliktai. Vaikas lieka kraštinė pusė, kuris gyvena traumuojančioje aplinkoje. Antroje vietoje – tendencija fizinio smurto, vyresnio amžiaus vaikams 10-17 m., trečioje vietoje nepriežiūra. Pasitaiko ir per karantiną skaudžių atvejų“, – sako Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Nors po Matuko tragedijos valdininkai susirūpino vaikų saugumu šeimose, sugriežtino tėvų atsakomybę ir tebegrasina paimti vaikus iš šeimų, tragedijos tebesitęsia.

Pernai trys mažyliai žuvo dėl nepriežiūros, o ir šiemet Kelmėje vos prieš savaitę 9 mėnesių kūdikis mamos paliktas namuose su dvylikamečiu broliu, žuvo. Ant mažylio kūno rasti nubrozdinimai ir kraujosrūvos, pareigūnai aiškinasi žūties priežastis.

Palyginus šiemetinį, karantino pažymėtą pavasarį, su pernykščiu atitinkamu laikotarpiu, aiškėja, kad padaugėjo seksualinio smurto atvejų bei fizinių bausmių, bendras fizinio smurto rodiklis irgi nemažėja. Vaiko teisių apsaugos specialistai nebesumoja, ko griebtis ir mėgina guostis, kad daug skundų dėl smurto prieš vaikus nepasiteisina.

„Gerėja situacija, bet lėtai. Visų gebėjimas laiku pranešti, pasakyti, pastebėti, neužleisti situacijos“, – pasakoja Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Specialistai perspėja, kad jog dirbti su šeimomis po smurto šeimoje protrūkio nepakanka. Būtina suteikti pagalbą šeimoms dar prieš tai.

„Ar vaikui yra saugu likti šeimoje, ar ne. Šiuo momentu šeima yra blaivi ir adekvati, kas gali pasakyti, ar po dviejų valandų tėvai nebus visiškai girti ir negalės pasirūpinti kūdikiu“, – teigia edukologė Brigita Kairienė.

REKLAMA

„Pagrindinė problema yra su paslaugų prieinamumu ir kokybe. Kad šeimoms nereikėtų važiuoti 120 km iki psichologo, kad nereikėtų laukti kelių mėnesių, kol atsilaisvins priklausomybės gydymui vieta Minesotos programoje“, – kalbėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Visuomenėje itin daug pasipiktinimo sulaukę vaikų paėmimai iš šeimų, anot valdininkų, tampa vis retesni ir tokios priemonės sulaukia šeštadalis nesaugių šeimų, ir tik pusėje iš jų vaikai atskiriami nuo tėvų, o kiti į krizių centrus iškeliami kartu su tėvais.


Rašyti komentarą...
M
Mociute
2020-06-03 07:51:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik sedek ir dziaukis ,kad tave cia laiko ,viskuo aprupinta. kaip gyventum viena ,gal koks balvonas jau tikisi ,kad pareisi su pasalpa ir dirbti nereikes.Geriau stenkis mokintis ,kur desies be mokslo ,i pasalpiniu gretas ?
Atsakyti
-2

J
Jo
2020-06-02 21:41:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Blt prisigimdo tokie vaikų o paskui verkia ir tas ožis geras tik kad pasipisti o kad plikas basas tai pohren kas per valkatos, gyveno vaikų namuose žino gyvenimą tai kokio hrieno reikėjo kojas praskiesti jei stogo virš galvos nėra
Atsakyti
-6

A
As
2020-06-04 19:46:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodel melieji puolat ir smerkiat. Visu pirma savo darza issiravekit, tada meskit I kita . Ir taip ji viena kaip pirstas .Linkiu jai ir jos mazylei kuo didziausios sekmes, lai buna laimingos ir sveikos. Viskas susitvarkys, gyvenimas toks jau yra reikia kovoti .
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų