Restobaro „Tabu“ padavėja Raimonda klientams ruošia šaltą stalo vandenį, paskanintą citrina. Anot įstaigos vadovės, stalo vandenį jie tiekia visus metus ir mūsų šalyje jau susiformavo Vakaruose įprastas požiūris, kad toks būdas atsigaivinti yra įprastas ir nieko nebestebina.
„Tik ateina klientai, prisėda prie stalo ir mes automatiškai nešam jiems stalo vandenuką. Tai toks, kaip ir malonus gestas – žmogus ir atsigeria, numalšina troškulį ir būna pasiruošęs daryti užsakymą“, – teigia restobaro savininkė Aurelija Jenkienė.
Restobaras vandenį tiekia nemokamai ir jį pila tiesiai iš čia pat kavinėje esančio čiaupo. Nors pasitaiko kavinių bei barų, kurie už šią paslaugą prašo pinigų, verslininkė aiškina, kad nemato prasmės imti pinigus už įpjaustytą citriną ar indo plovimą. O apmokestinus vandenį iš čiaupo, sako, sąžinė užgriaužtų.
„Realiai stalo vanduo tikrai daug nekainuoja. O juolab, kai mes turim jį nuostabų ir skanų iš krano. Tikrai ne visos šalys gali pasigirti geriamu skaniu vandeniu, tai kodėl nepavaišinti klientų?“ – klausia A. Jenkienė.
Skatindama ir daugiau kavinių tiekti nemokamą stalo vandenį įmonė „Klaipėdos vanduo“ paskelbė akciją. Jie visas uostamiesčio maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas kviečia registruotis ir klientus vaišinti vandeniu iš čiaupo. Tokioms įstaigoms „Klaipėdos vanduo“ iki pat spalio žada kompensuoti 1000 litrų vandens kiekvieną mėnesį.
„Mes vertiname, kad nauda yra ženkliai didesnė. Vien dėl to, kad gyventojai, tiek įmonės, tiek kavinės, tiek barai naudoja mažiau plastiko ir vandens litras, kaip žinome, Lietuvoje nesiekia kelių centų iš vandens tiekimo, tai mes skaičiuojame tik naudą“, – teigia „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Restobaras „Tabu“ šioje akcijoje jau dalyvauja. Anot įstaigos direktorės, dėl visa ko, prieš tiekdama stalo vandenį iš krano, ji konsultavosi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Mes užsiklausėme Maisto veterinarijos tarnybos ar nieko tokio, kad mes pilame vandenį iš krano, tai mes gavome patvirtinimą, kad tikrai taip. Tapo ramu į mums ir mes galim drąsiai tai pasakyti žmonėms“, pasakoja A. Jenkienė.
Stalo vanduo iš čiaupo tiekiamas ir viename prabangiausių Klaipėdos viešbučių „Victoria“. Tiesa, ir jie iš pradžių į tokią paslaugą žiūrėjo įtariai, patys užsakė papildomus vandens tyrimus.
„Mes atlikome šiuos tyrimus ir tikrai užtikriname, kad vanduo yra geriamas, sveikas ir skanus iš krano, – sako „Victoria Hotel Klaipėda“ direktorė Gintarė Rubinė.
Viešbutyje klientai vandens gauna pietaudami ir registratūroje. Įstaigos atstovai pasakoja, kad žmonės teiraujasi, iš kur jiems siūlomas vanduo buvo įpiltas.
„Būna, kad pasiteirauja, bet, kad atsisakytų dėl to, kad išgirdo atsakymą, jog vanduo iš krano – dar nebuvo“, – sako G. Rubinė.
Tiesa, specialistai paneigia ir mitą, jog plastikiniuose buteliuose pardavinėjamas vanduo yra kokybiškesnis nei bėgantis iš čiaupo.
„Laikant plastike gerose sąlygose, tinkamose, netiesioginiuose saulės spinduliuose, taip pat puikiai naudojamas ir vartojamas vanduo, bet iš čiaupo jis neturi niekuomet neturi sąlyčio su saule, su kitokia temperatūra, su pačiu plastiku, tad yra saugus vartoti“, – sako B. Jonikas.
Tai patvirtina Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Klaipėdoje jie iš čiaupo bėgantį vandenį tiria ir garantuoja – jį gerti galima. Tik kartais žmonėms jis smirda.
„Šiais metais turėjom vieną skundą dėl pirmos vandenvietės blogo kvapo, bet paėmus mėginį skundas nepasitvirtino – kvapas buvo priimtinas vartotojams. Prieitais metais irgi turėjom skundą dėl kvapo daugiabučiame name, paėmus mėginius nustatyta, kad kaltos atšakos tinklų, kur vanduo užsistovi“, – pasakoja Maisto produktų inspektorė Rima Slaboševičienė.
Tiesa, anot specialistų, vandenį iš čiaupo užtikrintai galima gerti tik Lietuvoje. Išvykus į kitas šalis tokia galimybe reikia domėtis, o kai kur, pavyzdžiui, Azijoje ar Afrikoje reikia saugotis net maudantis duše, kad vanduo nepatektų į burną. Anot specialistų, ten iš vandens būna neišvalyti įvairiausi chemikalai ar parazitai, tad jis gali sukelti rimtų ligų.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
