REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kalbinti lietuviai pasakoja, kad žinios apie karą Ukrainoje ne vieną pravirkdė, sukėlė dar didesnį nerimą. Vieni esą baiminasi dėl Lietuvos ateities, kiti gaili žūvančių ir kenčiančių Ukrainos žmonių. Kai kurie visai atviri – ašaroti pradeda vos prabudę.

Kalbinti lietuviai pasakoja, kad žinios apie karą Ukrainoje ne vieną pravirkdė, sukėlė dar didesnį nerimą. Vieni esą baiminasi dėl Lietuvos ateities, kiti gaili žūvančių ir kenčiančių Ukrainos žmonių. Kai kurie visai atviri – ašaroti pradeda vos prabudę.

REKLAMA

Psichologai sako, kad baimė, nerimas – normalūs jausmai, tačiau ragina žmones jiems nepasiduoti. Esą svarbiausia – turėti rutiną ir jos laikytis bei pasakoja, kaip nuraminti dabar išgyvenančius vaikus.

Tautiečiai šiuo metu išgyvena stiprias emocijas:

„Ašaros byra ir viskas.“

„Penktą valandą atsikeliu ir verkiu. Labai gaila, žinokit.“

„Liūdžiu labai.“

„Visko gali būt. Bijom. – Ar verkėt? – Verkėm.“

„Tiesiog graudu, verkiau labai stipriai. Labai širdį skauda.“

Taip savo emocijas ir psichologinę būseną prasidėjus karui Ukrainoje apibūdina gatvėje sutikti lietuviai. Dar ketvirtadienį vykusiame Ukrainos palaikymo renginyje kai kurie nesulaikė ašarų. Moterys į renginį atėjo rankose laikydamos Ukrainos vėliavėles, kurias, kaip sako, pasidarė tiesiog iš palaidinės: „Baisu. Kažkas baisaus. Ir mes žinom, kad Ukraina saugo ne tik ukrainiečius, bet ir mus.“

Kiti gyventojai taip pat atskleidžia – baiminasi, kad Ukrainos likimas neištiktų ir Lietuvos:

„Baisu, baisu. Dar iki mūsų daeis, iki Lietuvos. Visko gali būti. – Ašaros nenubraukėt žiūrėdama? – Nubraukiau, nubraukiau.“

REKLAMA
REKLAMA

„Truputėlį nerimas, kaip čia bus, kas čia vyks toliau. Neaišku, kaip čia bus.“

„Netekti namų, netekti savų.“

„Nu nerimauju, visa kita. Dėl Lietuvos nerimauju.“

Vis tik anot psichologų, šiuo metu jausti baimę, nerimą, pyktį, bėjėgiškumą – visiškai normalu. Tačiau esą visa tai – ne tik dėl prasidėjusio karo, bet ir dėl ilgą laiką trukusios pandemijos, nuo kurios žmonės yra pervargę.

REKLAMA

„Tai tas pandeminis laikotarpis tikrai žmones išderino, išdirgino ir tikrai mes tik laukiame ilgalaikių pasekmių, o štai jau prasidėjo kiti įvykiai, kurie, na, taip pat veikia mūsų psichinę sveikatą. Tai iš tikrųjų tai yra ir toks, na, išbandymas mūsų psichinei sveikatai“, – sako psichologas Antanas Mockus.

O karo psichologas aiškina, kodėl žmonės ėmė iš parduotuvių lentynų graibstyti negendančius maisto produktus, o iš bankomatų – nusiiminėti grynuosius pinigus.

„Tai yra labiau tokios išveikos. Kad aš negaliu ištoleruoti emocijos, aš ją pradedu išveikinėti. O tą išveiką puikiai menam tualetinį popierių, grikius ir konservus ir dabar tikriausiai ne visi žmonės yra galbūt tuos grikius pandeminius dar suvalgę“, – teigia karo psichologas Andrius Jurgaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Vis tik esą dabar svarbiausia – laikytis rutinos, planuotis savo dienas ir savaites. Be to, dalija kitus svarbius patarimus.

„Labai svarbu rūpintis savimi, tiesą sakant. Skirti laiko sau, skirti laiko maloniai veiklai, susiplanuoti kažką savaitgaliui, pasivaikščiojimą kažkokį, su šiaurietiškomis lazdomis ten ar dviračiu“, – kalba A. Jurgaitis.

„Informacija yra svarbi, tai galbūt suskirstyti tą informacijos kiekį vieną kartą ryte paklausyti žinių, kas vyko naktį, praėjusią parą, taip pat paklausyti vakaro žinias“, – sako A. Mockus.

O „Tėvų linijos“ vadovė ir Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė teigia, kad jau sulaukė ir susirūpinusių tėvelių skambučių – esą mažieji įsiaudrinę ir jaučia daug nerimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai pirmiausia tikrai reikia kalbėti su vaikais, tikrai neturim nekalbėti, nes jeigu mes nekalbėsim vaikai užpildys tą nežinojimą savo kažkokia informacija: draugų pokalbiais, fantazijomis, kas gali būti. Tai turim kažkiek pakalbėt su vaikais. Pradėt galim labai paprastai, ką tu apie tai girdėjai? Ar girdėjai, kas vyksta, ką tu apie tai galvoji, kaip tu jautiesi dėl to?“, – kalba paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė.

O tuomet, jei vaikas labai nerimauja, reikia jį nuraminti, pasakoti nedramatizuojant, užtikrinti, kad jis turi teisę taip jaustis. Be galo svarbu, esą, užtikrinti vaiką, kad jis yra saugus, o tėvai juo pasirūpins. Be to, psichologė pastebi, kad vaikų žaidimuose atsirado ir daugiau karo elementų. Vis tik specialistė pabrėžia – nors žaidimus reikėtų leisti, kai kuriuos dalykus vaikams ir paaugliams – būtina riboti.

REKLAMA

„Tikrai rekomenduojama vaikus apriboti kuo daugiau nuo šios informacijos, tai vengti pokalbių ir aptarimų mūsų pačių prie vaikų, tikrai žinias išjungti prie vaikų. Jeigu paauglys užsisėdi internete, pažiūrėti, kur jisai yra ir kalbėt su juo, kad ta informacija gali veikti labai neigiamai“, – tikina J. Baltuškienė.

Esą dėl neigiamos informacijos gali sutrikti vaikų miegas, pasikeisti mitybos įpročiai, keistis bendravimas, atsirasti daugiau agresijos, mažieji gali užsisklęsti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų