Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.
Net didžiosios metų šventės šįkart nesugebėjo nuginti daugelio minčių apie tai, kiek pajamų šiemet suvalgys vis didėjančios išlaidos. Kainų augimas sulėtėjo, tačiau infliacija tebesiekia 20 procentų. Bent pirmąjį pusmetį toliau augs ir paskolų palūkanos, kai kam – net šimtais eurų per mėnesį.
Vienintelis vaistas – didinti pajamas, tik ar augimo pakaks padengti išlaidoms? Labiausiai nuo sausio didėja alga nekvalifikuotiems darbuotojams, per 80 eurų į rankas. Profsąjungos siekė daugiau, tačiau ekonomistai tikina, kad tokia suma bus pakankamas postūmis darbdaviams kelti ir daugiau uždirbančiųjų algas. Daugiau nei 80 eurų auga ir neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris aktualus mažesnę nei vidutinę algą gaunantiems žmonėms – iki 1200 eurų į rankas.
„NPD didėjimas yra sveikas dalykas, bet reikėjo didinti sparčiau 2022 metais. Matėme kosminę infliaciją, manau, kad su NPD didinimu šiek tiek pavėluota“, – teigia ekonomistas Aleksandr Izgorodin.
Daugiau nei šimtu eurų į rankas didėja algos medikams, mokytojams, kultūros darbuotojams, statutiniams pareigūnams. O kiek atlyginimai didės privataus sektoriaus darbuotojams, priklausys nuo darbdavių malonės. Prognozės rodo, kad vidutiniškai uždarbiai gali augti devyniais procentais. Profsąjungų vadovė tikina, kad tai – tik dūmų uždanga.
„Tai jokiu būdu nepadengia didėjančių kainų ir infliacijos lygio. Antra, tie didėjantys statistiniai duomenys uždirbami sunkiu prakaitu – neribotais viršvalandžiais, dažnai darbuotojas turi dirbti antrą, trečią darbą“, – sako profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
„Pramonė turi labai stiprų stuburą ir manau, kad pramonėj atlyginimai 10 proc. gali didėti, nes nemokėdami didesnių atlyginimų mes stabdom ekonomiką“, – tvirtina Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pramonė sukuria penktadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Kiek pajėgs uždarbius didinti kiti keturi penktadaliai, paaiškės metų eigoje, tačiau verslai skundžiasi, kad ir minimalios algos didinimas yra didelis iššūkis.
„Jų yra akivaizdus noras išsaugoti savo pelno normas ir tai dažniausiai daro darbuotojų sąskaita. Maisto kainos padidėjo 33 proc., tai kas yra 9 proc. prieš 33 proc.? Beveik nieko“, – tikina I. Ruginienė.
Darbdavių konfederacijos vadovas ramina, kad visai algų pakelti nesugebės tik maža dalis verslų.
„Aš nemanau, kad bus labai daug. Aš pats netikėjau, kad mūsų ekonomika bus tokia pajėgi“, – kalba D. Arlauskas.
„Infliacija kitais metais sieks apie 4–5 proc. Manau, kad atlyginimai išaugs 6–7 proc., tai perkamoji galia vidutiniškai išaugs 2–3 proc.“, – teigia A. Izgorodin.
Senatvės pensija, turintiesiems stažą, vidutiniškai didėja 65 eurais, be stažo – 60. Vienišo asmens išmoka didėja trimis eurais. Vaiko pinigai tempą sulėtino – šiemet suma auga penkiais eurais iki 86-ių, tačiau vienkartinė išmoka gimus vaikui didėja 33 eurais. Taip pat privalomai bent du mėnesius vaiko priežiūros atostogų turės eiti ir tėčiai.
Šalia kitų kainų, didėja ir akcizai svaigalams. Alus lentynose brangsta pora centų, vynas – keliolika, o stiprieji gėrimai – per 30 centų.
Brangiau atsieis ir rūkalai – pakelis cigarečių brangsta beveik 20 centų. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad biudžetui tai atneš ne naudos, o žalos.
„Akcizų didinimas, tikėtina, nepadidins biudžeto pajamų, manau, netgi sumažins. Kadangi gyventojai pereis prie pigesnio alkoholio, tai automatiškai lems mažesnius biudžeto surinkimus, o kita grupė gyventojų tikriausiai pereis prie nelegalaus alkoholio vartojimo“, – tvirtina A. Izgorodin.
Brangsta ir elektra bei dujos. Įskaičiuojant valstybės kompensaciją, pirmąjį pusmetį kilovatvalandė elektros kainuos keturiais centais brangiau. Gamtinės dujos tiems, kurie jas naudoja šildymui, brangsta 30 centų už kubinį metrą, iki 1,07.
