Vilniuje Ukmergės gatvėje įsikūrusiame „Benedikto turguje“ daržovių skyriaus lentynose visada rasime daržo gėrybių. Tačiau žiemą čia vaizdas pasikeičia. Lentynos nuklotos ne tik šviežiais, bet ir raugintais maisto produktais: raugintais kopūstais, agurkais, česnakais, raudonaisiais burokėliais ar obuoliais.
Prekybininkai atviri, pasakoja, kad raugintos daržovės Lietuvoje populiarios tampa tik šaltuoju metų laiku.
„Pati pagrindinė žiemos prekė yra rauginti kopūstai, jie karaliaujantys. Kiekvieną dieną žmonės perką raugintų kopūstų, raugintų agurkų. Įvairių kitų raugintų daržovių.“
„Vasarą rauginti dalykai sustoja. Vasarą nelieka, nebent kokios raugintos citrinos, jos pasilieka. Vasarą, kai prasideda šviežios uogos, rauginti dalykai tampa neaktualūs. Prasideda tiktai spalio antroje pusėje.“
Daržovių pardavėjai pasakoja, kad raugintą produkciją dažniau renkasi vyresni klientai.
„Vyresnio amžiaus žmonės raugintas daržoves valgo ilgiau, ilgesnį periodą. Netgi iki vasaros pradžios valgo. Jaunesnio amžiaus žmonės, jaunimas labiau mėgsta marinuotas, o vyresnio amžiaus žmonės – raugintas.“
Visgi, jaunimui derėtų sekti tėvų, senelių pavyzdžiu. Rauginta produkcija nepalyginamai pranašesnė už marinuotą. Tokios pozicijos laikosi tiek daržovių pardavėjai, tiek mitybos specialistai, dietologai.
Esą marinuojant dingsta daržovių gerosios savybės, o štai raugintos beveik niekuo nesiskiria nuo šviežių daržovių: esą rauginant išlieka tiek didžioji dalis vitaminų, tiek mineralinių medžiagų.
„Ir šviežia, ir rauginta daržovė yra biologiškai vertinga. Ir mes galime drąsiai valgyti jas visas“, – sako ekspertas Rimantas Stukas.
„Raugintos daržovės yra geras šaltinis vitamino C, kuris padeda stiprinti imunitetą. Mažiau sirgti žiemos periodu ir apskritai sirgti mažiau, nes šviežiose daržovėse, laikant jas, vitamino C kiekis labai mažėja. Rauginimas padeda išlaikyti tą vitamino C kiekį“, – pasakoja gydytoja dietologė Žana Antonova.
Raugintose daržovėse gausu probiotikų – gerųjų bakterijų. Dėl to raugintus kopūstus, agurkus dera valgyti ir profilaktiškai, ir persirgus sezoninėmis ligomis, įveikus peršalimą. Ypač po antibiotikų vartojimo.
„Raugintos daržovės sudaro žarnyne palankią rūgščią terpę, kai gali tos gerosios bakterijos normaliai daugintis ir būti gyvybingos“, – teigia R. Stukas.
„Rauginant daržoves, vyksta rauginimo procesas, kurio metu susidaro gerosios bakterijos, kurios teigiamai veikia mūsų virškinamąjį traktą“, – kalbėjo Ž. Antonova.
Rauginti kopūstai gali paversti žmogų ir laimingesniu. Anot specialistų, jei žarnyne gausu gerųjų bakterijų – mažėja tikimybė susirgti depresija.
„Tamsu, niūru, depresinės nuotaikos. Tai būtent per žarnyno mikrobiotos gyvybingą funkciją mes galime netgi sumažinti tų depresinių nuotaikų plitimą“, – sako R. Stukas.
Rauginti produktai tinka norintiems sulieknėti. Esą tokios daržovės turi savybę mažinti didelį gliukozės kiekį kraujyje. Tiesa, misti vien tik raugintais kopūstais ar agurkais nepatariama.
Raugintas daržoves galima valgyti ne visada. Jų reikėtų vengti turintiems skrandžio opas, ūmioje stadijoje, po žarnyno operacijų, sergantiesiems kasos uždegimu. Jos taip pat gali sukelti nemalonius simptomus: pilvo pūtimą, raižymą.
Daržovių pardavėjai visiems, kurie nori patys rauginti, duoda keletą patarimų. Esą rauginti daržovę reikia iškart, kuo trumpiau ją sandėliuoti. Taip pat svarbu ne tik žinoti, kaip tiksliai apdoroti kiekvieną daržovę, bet ir naudoti tik rauginimui tinkamas daržovių veisles:
„Mes, pavyzdžiui, patys auginamės agurkus, juos raugiame. Ne visos veislės ir tinkamos rauginimui. Agurkas vienaip raugiamas, pomidoras kitaip raugiamas. Pilnai prinokęs pomidoras, jis bliūkšta raugiant, reikalinga raugti tik pradėjusį nokti, kai pereina į nokimo fazę.“
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek šviežių, tiek raugintų daržovių Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai. Esą per dieną reikia suvalgyti 600 gramų daržovių, o Lietuvos gyventojai suvartoja dvigubai mažiau.
