Pasak ekonomistų, laivybai sutrikus Hormūzo sąsiauryje naftos kaina dar gali kilti iki rekordinių aukštumų. Tuo metu lietuviškų degalinių atstovai prognozuoja, jog gali ištikti ir toks scenarijus, kad už dyzelino litrą mokėsime ir pustrečio euro.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pakilo naftos kaina
Karas ir įtampa Persijos įlankoje jau tuština Lietuvos vairuotojų kišenes.
Tik atsidarius akcijų biržoms, naftos kaina šoktelėjo iki 80 dolerių už barelį – arba 8-9 procentais palyginus su penktadieniu. Akimirksniu dyzelinas ir benzinas pabrango ir Lietuvos degalinėse:
„Šokiravo, bet ką daryti – reikia važiuoti. Reikia pilti, tai pilam.“
Nors karas Artimuosiuose Rytuose, prie Persijos įlankos tęsiasi nuo šeštadienio, vairuotojai, panašu, pripildyti automobilio bako per savaitgalį neskubėjo:
„Nu didelė, vakar buvo ant dvidešimt centų dyzelis pigesnis. – Ar spėjote kažkiek įsipilti? – Vakar ne, ėjau tik pro šalį.“
Tiesa, lietuviškų degalinių tinklai tikina, kad kainų pernelyg dar nedidino. Tačiau aiškina, kad didžiausią poveikį pajusime artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Su 8 procentų naftos kainos kilimu, turėtų kilti ir degalų kainos, aiškina degalinių atstovas.
„Didžioji dauguma degalinių dirba pagal mėnesio vidurkį, tai kai tas mėnesis užsidarys, tai tada viskas ir matysis“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Degalų kainos Lietuvos degalinėse kyla akyse
Vairuotojai tvirtina priešingai, esą įvairiose degalinėse kainos kyla tarsi ant mielių:
„Prieš pusantros valandos buvo 1,38, dabar – 1,58. Galvoju dar kils.“
Kai kurie sprendžia detektyvą, kaip kas valandą gali keistis degalų kainos. O kiti tvirtina, kad dar greičiau:
„Buvo 1,64 kuras, o dabar 1,74 pasidarė. – 10 centų? – Va, dešimt centų per dešimt minučių.“
„Kai nupiginti, tai labai lėtai pinga, o kai į viršų šauna, tai labai greitai.“
Degalinių atstovai prognozuoja – jei karas Irane tęsis, degalinių švieslentėse galėsime matyti ir du eurus viršijančias kainas už litrą degalų. Priklausomai nuo to, kaip kils naftos kaina.
„Jeigu blogiausiu scenarijumi pabrangtų dvigubai kaip birželio mėnesį ir išsilaikytų. Tai kilimas gali būti 15-20 centų. Kas prisidėtų mokesčiai ant viršaus, tai mes gautume virš dviejų eurų. Ir galime du su pusę euro gauti. Čia niekas nežino šito dalyko“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
„Aš manyčiau, kad artimiausiu metu degalų kaina dešimtadaliu nepabrangs“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai stebi naftos kainos šuolius biržoje. Popiet naftos kaina pradėjo nežymiai kristi. Kol kas didesnių šuolių nematyti.
„Tas faktas, kad nafta per dieną nepakilo iki 80 dolerių už barelį. Ir tas faktas, kad Iranas neužminavo Hormūzo sąsiaurio, rodo, kad tikėtina, kad maždaug 80 dolerių už barelį yra pikas, ties kuriuo naftos kaina stabilizuosis“, – prognozuoja A. Izgorodinas.
Labiausiai pajus dyzelinu varomų automobilių savininkai
Ekonomistai stebi, kad toks konfliktas Artimuosiuose Rytuose labiausiai atsilieps dyzelinu varomų automobilių savininkams. Europos Sąjunga vis dar daug importuoja dyzelino. O štai benzino bendrijos naftos perdirbimo gamyklos pasigamina daugiau, nei reikia.
„Rytoj mes pamatysime benzino kainų padidėjimą kokiais 4-5 procentais. O dyzelino jis gali būti didesnis – 6-10 procentų“, – teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Iš palydovo užfiksuotas Hormūzo sąsiauris – tarp Saudo Arabijos ir Irano. Iranas dabar blokuoja tanklaivių pralaidumą pro šį sąsiaurį. Įprastai per čia keliauja 20 milijonų barelių naftos į pasaulinę rinką – apie 30 procentų viso pasaulio suvartojimo.
„Iranui ekonomiškai nėra didelės paskatos blokuoti naftos eksportą iš Ormūzo įlankos į Persijos sąsiaurį, todėl, kad didžiąją dalį naftos patenkančios į Hormūzo sąsiaurį perka Kinija“, – teigė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O Kinija yra viena pagrindinių Irano sąjungininkių. Todėl tokie blokavimai Iranui gali kainuoti brangiai. Tiesa, Irano parduodama nafta pasaulinėje rinkoje sudaro nedidelę dalį, bet būtent ta dalis daugiausiai keliauja į Kiniją.
„Tai iš esmės būtų kenkimas šalims, kurios neturi nieko bendro. Ir ypač kenkimas savo kaimynėms“, – tikino Ž. Mauricas.
Įvardijo blogiausią scenarijų
Lietuva pernai daugiausiai naftos pirko iš Norvegijos, Afrikos valstybių, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, o daugiausia iš Saudo Arabijos. Iš jos nafta keliauja per Raudonąją jūrą, toliau nuo konflikto epicentro. Tiesa, naftos importo rinka kasmet keičiasi – 2024 metais 37 procentai naftos į Lietuvą atkeliavo iš Egipto.
Bet lieka esminis klausimas – dėl pasaulinės naftos kainos biržoje, nepaisant to, iš kur ji keliauja ir kaip, naftos kilimas įtakos degalų kainoms švieslentėse turi visiems.
„Kuo ilgiau ten laivai neplauks per tą sąsiaurį, ta kaina gali būti 85 ir didesnė kaina“, – teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tad jei konfliktas eskaluosis – kaina kils. Ekonomistas dėlioja ir blogiausią, tačiau kartu mažiausiai realų scenarijų.
„Irano valdžia, kiek dar jos liko, į tai reaguoja ir užminuoja Hormūzo sąsiaurį, tai nafta gali pakilti iki 100, 120 dolerių už barelį. Kadangi sutrinka visa pasauline pasiūla. Paskui kils ir trąšų kainos“, – blogiausią scenarijų įvardijo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O kylančios trąšų kainos atsilieptų ir Lietuvos vartotojams – brangtų maisto produktai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
