• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai neatsikrato sovietmečiu pamėgtos tradicijos: per Kūčias apie tai net nesusimąstome

Laida „Verta žinoti“

Neretai sėsdami prie švenčių stalo nesusimąstome, kaip ir kodėl švenčiame svarbiausius metų minėjimus ir kiek juose yra sovietų primestų papročių. Nuo vaišių lūžtantis stalas per didžiąsias metų šventes itin populiariu tapo būtent sovietmečiu, bet tai anaiptol nerodė aukšto gyventojų pragyvenimo lygio.

Neretai sėsdami prie švenčių stalo nesusimąstome, kaip ir kodėl švenčiame svarbiausius metų minėjimus ir kiek juose yra sovietų primestų papročių. Nuo vaišių lūžtantis stalas per didžiąsias metų šventes itin populiariu tapo būtent sovietmečiu, bet tai anaiptol nerodė aukšto gyventojų pragyvenimo lygio.

REKLAMA

Apie tai, kaip sovietmetis pakeitė mūsų tradicijų vystymąsi ir kaitą, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė.

Pasakė, kodėl Naujieji metai buvo taip garbinami sovietų

Istorikė savo pasakojimą pradėjo nuo to, kad sovietmečiu buvo stengiamasi išstumti religines šventes ir vietoj jų pateikti kažkokius nereliginius pakaitalus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, buvo stengiamasi išstumti Kalėdas kaip religinę šventę. Kadangi Lietuvoje religinga visuomenė, tai buvo stengiamasi Kūčias paversti tokia šeimos švente, kad būtų be jokių religinių atributų, nors iš pradžių buvo mėginta sureikšminti naujuosius metus, kas buvo visoje Sovietų Sąjungoje. Vietoj Šv. Velykų buvo stengiamasi švęsti tą vadinamą pavasario šventę, kuri turėjo įvairius atributus, vėliau per ją netgi margučiai buvo leidžiami, bet irgi kad nebūtų visokių religinių dalykų“, – sakė humanitarinių mokslų daktarė.

REKLAMA

Taip pat sovietmečiu paplito iniciacinės šventės ir ritualai, skirti įvesti žmogų į naują jo gyvenimo tarpsnį ar būklę. Daugelis taip prigijo, kad dabar nė nepastebime.

„Šventimas buvo, kai vaikas ateina į darželį, kai vaikas ateina į mokyklą, tokio kaip ir savarankiško gyvenimo pradžia vienas dalykas. O antras dalykas buvo ta sovietinė, propagandinė žinia prieš karą, kol dar Lietuva nebuvo okupuota, kad sovietinė valstybė visiems suteikia švietimą. Kad iki sovietinės valstybės švietimas buvo mažai kam prieinamas ir dėl to ta rugsėjo 1-oji, tas toks patekimas į mokyklą, pirma diena buvo be galo sureikšminama propagandiniame kontekste ir paskui ji taip ir liko labai sureikšminta“, – dėstė žinoma filosofė.

REKLAMA
REKLAMA

Laidos ištrauką apie Kūčių papročius žiūrėkite čia:

Gausus stalas – skurdo požymis

Kultūros istorikė pateikė pavyzdį, kuris rodo, kad sovietmečiu buvo bandoma imituoti gerą gyvenimą kuriant tam tikrus papročius. Vienas tokių – 12 patiekalų ant Kūčių stalo. Tuo tarpu išsivysčiusiose Vakarų valstybėse net ir tokios šventės kaip gimtadieniai yra švenčiami gerokai kukliau, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tose šalyse pragyvenimo lygis geresnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„To skurdo požymis dažnai yra tas gausus stalas per šventes, nes tu šiaip skursti, bet per šventes mobilizuojiesi, kad būtų visko labai daug ir rodai tą gausą. Tai manyčiau, kad dabar šitas po truputį nyksta net ir ant kalėdinio stalo. Jeigu kažkas ten mėgina tą 12 patiekalų išlaužti, kas irgi yra man toks keistas dalykas, nes tai irgi buvo sovietmečiu išpopuliarinta tie 12 patiekalų. Tai iš to skurdo visuomenės ir to deficito mes esame ko gero išbridę, nors įtariu, kad kai kur mamos ir močiutės vis dar labai persistengia su tais maistais“, – teigė N. Putinaitė.

REKLAMA

Nors dvylika patiekalų – svarbi Kūčių tradicija, kurios laikosi beveik visos katalikiškos šeimos, tačiau kultūros istorikė tikina, kad ši tradicija sovietmečiu buvo dar labiau išpopuliarinta ir tikrai nėra būtina šiems laikams.

„Kai kurie dalykai sovietmečiu buvo tarsi ir tradiciniai, bet jie perdaryti. Tai buvo stengiamasi toms religinėms šventėms priešpriešinti neva tradicines, tradicinius papročius. Buvo diegiama ir sakoma, kad tradiciškai turi būti 12 patiekalų, nors iš tikrųjų tas 12 patiekalų tikrai ne visoje Lietuvoje ir nežinia, kada jis buvo, gal XIX amžiuje kažkur fiksuota, gal kažkur kitur kokiame regione. Ir dažnai kultūrologai buvo pasitelkiami tų religinių švenčių formavimui ir jie tai išpopuliarindavo kaip visų tradicijas ir papročius. Nėra taip, kad nuo amžių amžinųjų lietuviai ant Kūčių stalo turėjo dvylika patiekalų, tai čia tik maža dalelė tiesos“, – pastebėjo laidos viešnia.

REKLAMA

Ji pridūrė, kad tuomet taip pat vyravo naratyvas, kad tokias šventes reikia švęsti ne religiškai, bet tradiciškai. Taip pat pagoniškai, bet ne religiškai.

„Tas 12 patiekalų buvo primestas dalykas, paskui aiškinant, kad čia yra kažkokie metų mėnesiai. Dar neseniai girdėjau aiškinimą, kad tai reiškia 12 apaštalų ir esą tai liaudies papročiai, kurie visą laiką naujai vystosi“, – pridūrė N. Putinaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

Apie ką kalbėjome? 

00:00 Kiek sovietmetis paveikė mūsų tradicijų vystymąsį? 

02:12 Ką svarbu žinoti apie sovietų sureikšmintą rugsėjo 1-ąją? 

04:36 Ar vengti sovietinio palikimo gėlių kardelių? 

08:40 Per Vėlines – sovietizuoti minėjimai ir prasidėjusi kapų lankymo mada 

11:20 Naujųjų metų sureikšminimas ir kodėl alkoholis liejosi laisvai 

15:23 Ar mes artėjame prie vakarų?  

16:24 Kokie švenčių valgiai atėję iš sovietmečio  ir kodėl išpopuliarėjo 12 patiekalų tradicija? 

22:10 Gausus stalas – skurdo požymis 

23:49 Kaip kitaip švęsti kovo 8-ąjją? 

25:45 Kokios mados sovietmečiu susiformavo per laidotuvių apeigas? 

29:36 Top-3 šventės, kurias švenčiame nesusimąstydami apie jų kilmę 

REKLAMA
apie ta sovietmeti.. Gyvenomir zinom, kas kaip buvo. Visis svente Kucias,Kaledas ir Naujus metus ir tradicijos, dar buvo gerbiamos. Dabartinei uzzombintai kartaigalit sekti tas pasakas. Vietoj, visu sventuju svencia visokius helovynus chu jynus, kuriu net nebuvo anksciau, Kaledas svencia jau lapkricio viduryje, per naujus isvis apspange ir apsipute voliojasi. Dabartiniais laikais neliko nei religijos, nei tradiciju,savos sventes nugrustos kazkur toli. Kisama visokia kasdien propaganda ir zombinama iki begalybes. Tad, nereikia cia burti apie sovietizma.
Iš kur tą filosofę ištraukėt
Iš kur tą filosofę ištraukėt
Galiu tiesiai pasakyti . Mano močiutė gimusi 1907 metais. visada dėdavo ant Kučių stalo 12 patiekalų. Na tai " filosofei" mieko nesuprasti. Dėjau ant tokios mokslininkės. šlykšti boba
čia ta pati ''čiūčela",kuri Lietuvos poetą J.Marcinkevičių purvais drabstė?
Išlindo iš prietvarčio visa voratinkliais apkibusi žmonių nervinti,arba ...juokinti....liberali marazmatikė...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų