Prezidentas Gitanas Nausėda, nors be pompastikos, padėjo gėlių ant nežinomo kareivio kapo Kaune. O kariai tuo metu suka galvas, kur įsirengti naują poligoną, mat žemaičiai priešinasi planui jį įkurti jų žemėse.
„Čia, kur matosi laukai, miškas, link Tryškių, Pažiežmelių, Papilės“, – ūkininkas Donatas rodo savo valdas, kurias nusižiūrėjo kariškiai naujam poligonui. Šiuose laukuose Šiaulių rajono pakraštyje jis augina rapsus ir grūdines kultūras.
„Atims mišką žmonėms, laukus ūkininkams, nebeliks medžioklės plotų medžiotojų būreliams. Neramu, atims kažkokiu būdu, gal kompensuos, bet kiek jos vertos, nekompensuos“, – sako ūkininkas.
Vyras su nerimu žvelgia į ateitį, mat jo žemės pakliuvo į kariškių nusižiūrėtą apie 40 tūkst. hektarų teritoriją naujam kariniam poligonui į šiaurę nuo Telšių ir Kuršėnų. Žmogus nenori, kad čia važinėtų tankai, vyktų šaudymai, sprogdinimai, skraidytų kariniai orlaiviai.
„Čia yra Gelžės botaninis draustinis. H. Tarasotnikovas pasisėjo rapsą, liepė nuskusti, nes ten gali būti tik pieva, negali būti žemės ūkio augalai auginami. O poligonui tada viskas galima“, – pasakoja D. Šiaučiūnas.
Karinio poligono Žemaitijoje tikisi išvengti ir savivaldybių, kurios patenka į galimą teritoriją – Akmenės, Telšių, Mažeikių ir Šiaulių rajonus, vadovai. Meras Antanas Bezaras viliasi, kad kariškiai ir Vyriausybė poligonui išsirinks kitą vietą Lietuvoje.
„Yra žmonės, kurie kūrė ūkius ne vienerius metus, sodybose net prosenelių gyvena, reikėtų išsikraustyti, situacija labai nedėkinga“, – teigia A. Bezaras.
Kariuomenės vadas ramina žemaičius, kad kariniam poligonui vieta dar nenuspręsta ir ieškos naujos vietos, užsakys naują studiją, kuri apims ne tik Vakarų, bet visą Lietuvą. Kariškiams svarbu, kad teritorija būtų kuo mažiau apgyvendinta, nebūtų kultūros paveldo objektų, tačiau netoli poligono būtų geležinkelis. Tad užtikrinti, kad kita vieta kariškiams pasirodys tinkamiausia, irgi negali
„Negaliu sakyti, kad šis variantas bus atmestas“, – kalbėjo kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Lietuvoje šiuo metu kariai pratyboms naudoja du pagrindinius poligonus – Pabradės ir Gaižiūnų. Bet, stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir didėjant sąjungininkų karių daliniams Lietuvoje, dabartiniai poligonai jau per ankšti. Reikalaudami kuo skubiau Lietuvoje įkurti naują poligoną, kariai mini Kariuomenės dieną.
Garbės sargybos kuopa atlieka parodomąją programą su salvėmis. Taip kariai šiemet švenčia Kariuomenės dieną. Tačiau dėl koronaviruso grėsmės šią programą stebi labai nedaug žiūrovų.
Šiemet Kariuomenės diena visiškai kitokia nei anksčiau. Dėl karantino esu ne kaip įprasta Katedros aikštėje, o Gedimino štabo batalione, Vilniaus šiaurinėje dalyje. Visuomenė, politikai šventėje nedalyvauja, čia susirinkę tik kariškiai ir žurnalistai.
Šiandien minimos 102-osios atkurtos Lietuvos kariuomenės metinės ypatingos dar ir tuo, kad oficialiai pristatytas Specialiųjų operacijų pajėgų vėliava. Nuo šiol ji plazdės šalia kitų trijų vėliavų – sausumos, oro ir jūrų pajėgų.
„Šiuo metu mes dalyvaujame NATO misijoje Afganistane ir mokymo misijoje Ukrainoje. Dvi misijos“, – sako Specialiųjų pajėgų vadas Mindaugas Mažonas.
Nors kariai ir saugosi, koronaviruso užkrato išvengti nepavyksta ir jiems. Visgi, kariuomenės vado tikinimu, kariams šis virusas didesnio pavojaus bent jau kol kas nesukėlė.
„Serga kaip visi, bet serga lengva forma, daug beismptomių“, – pasakoja V. Rupšys.
Dar pernai Katedros aikštėje Kariuomenės dienos šventėje dalyvavo daugybė vilniečių ir sostinės svečių, šimtai ne tik Lietuvos karių, bet ir mūsų šalyje dislokuoti NATO partneriai, vyko karinis paradas Gedimino prospektu.
Nepaisant karantino, Prezidentas Gitanas Nausėda kariuomenės dieną mini ir šiemet, tik ne Vilniuje, o Kaune. Štai jis rytą padėjo gėles prie Nežinomo kareivio kapo Karo muziejaus sodelyje.
