Kol Lenkijos vadovas viešai vengia prašyti Lietuvos užtarimo, Gitanas Nausėda jau skelbiasi, kad imsis tarpininko vaidmens.
Lenkijos vadovas Andžejus Duda su žmona Agata Lietuvoje lankosi ketvirtą kartą. Trečią iš jų – prezidentaujant Gitanui Nausėdai. Ir antrą kartą iš eilės – Lenkijoje kylant didelėms aistroms visuomenėje. Praėjusį kartą – dėl abortų draudimo, dabar – dėl Konstitucinio Tribunolo pareiškimo, kad dalis bendrijos teisės nesuderinama su Lenkijos teise.
Formaliai Andžejus Duda į Vilnių atvyksta irgi dėl Konstitucijos, tik kitos, pirmosios Europoje, kadaise vadintos modernia ir liberalia. Šiemet sukanka 230 metų Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijai, kurios originalas kelis mėnesius bus eksponuojamas Valdovų rūmuose. Tik štai praėjus keliems šimtmečiams A. Dudos atstovaujamos „Teisės ir teisingumo“ partijos niekas modernia nevadina. O pačiai Lenkijai gresia milijardinės sankcijos.
„Lenkijos ir ES santykiai šiandien labai komplikuoti, nes Lenkija kvestionuoja vieną esminių ES nuostatų, kad ES teisė yra viršesnė nei nacionalinė teisė. Toks kvestionavimas gali versti permąstyti, kaip funkcionuoja ES, nes tai yra vienas iš jos pamatų“, – sako politologas Linas Kojala.
„Lenkijos žingsniavimas mažais žingsneliais link autoritarizmo, ką paskutiniu metu matėme Vengrijoje“, – teigia politologė Margarita Šešelgytė.
Kaip tokioje situacijoje turės elgtis Lietuva? Spaudos konferencijoje net ir klausiamas keletą kartų, A. Duda neatsakė, ar prašo Lietuvos užtarimo ginče su Europos Sąjunga. Tiesa, jis pareiškė, kad visa žiniasklaida neva „nepreciziškai“ aiškina sąvokas.
„Europos Sąjungos organai turi tiek kompetencijų, kiek Lenkija sutiko atiduoti. Tačiau ten, kur ES institucijos nebuvo prileistos spręsti klausimų… Mes pabrėžiame, kad norime turėti savo pirmenybę ten, kur jos neatidavėme“, – aiškina Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.
Politologai primena, kad stojant į bendriją Lenkija labai noriai siekė savo teisę pritaikyti prie Europos Sąjungos teisės.
„Jeigu kalbame apie kokį nors pažeidimą, tai kalbame apie pažeidimus iš anos pusės. Mes esame ES nariai, esame patenkinti tuo“, – tęsia jis.
„Tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos visai ES. Todėl turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos“, – rėžia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Politikos ekspertai tikina, kad tragiškai, t.y. Lenkijos išstojimu iš bendrijos, „PolExitu“, konfliktas greičiausiai nesibaigs, nes to nenori nei Briuselis, nei Varšuva. Stovėdamas šalia A. Dudos G. Nausėda keliskart pakartoja, kad tarpininkaus konflikte.
„Barimas vienos iš valstybių yra labai nemalonus procesas, turint omenyje, kad esame orių, nepriklausomų, suverenių valstybių sąjunga. Jeigu reikia mūsų mediacijos paslaugų, jeigu reikia tarpininkavimo, mes tikrai pasirengę tai daryti“, – sako G. Nausėda.
Politologai neabejoja, kad už uždarų durų G. Nausėda prašymą iš A. Dudos išgirdo.
„Prašymas galėtų būti neeskaluoti labiau šito konflikto palaikant ES, turbūt bus prašoma laikytis neutralios laikysenos ir tikėtis, kad situacija išsispręs“, – tegia L. Kojala.
Kitos valstybės, kurioms Lenkija nėra tokia svarbi partnerė, už bausmę siūlo įšaldyti 60 mlrd. eurų, kuriuos Lenkija turėtų gauti ekonomikai gaivinti. Ar suspenduoti Lenkijos balsavimo teisę bendrijos institucijose. Politologė Margarita Šešelgytė svarsto, kad Nausėdos siūlomas tarpininko vaidmuo logiškas.
„Tai mūsų padėtyje, kai Lenkija yra viena svarbiausių mūsų strateginių partnerių, labai svarbu, nes projektai, tiek saugumo, tiek gynybos ir energetikos srityje, kurie mums svarbūs ir būtų apmaudu, jei santykiai su Lenkija apsiniauktų“, – kalba M. Šešelgytė.
Visgi beatodairiškai stoti mūru už Lenkiją esą nederėtų.
„Jeigu laviruoji be vertybių, gali ir paskęsti. Neišsišokti per daug, nes per didelė parama Lenkijai galėtų sulaukti pasekmių bandant spręsti kitus klausimus“, – priduria specialistė.
Vienas iš tokių klausimų netgi labai aktualus – neteisėta migracija prie Lietuvos ir Lenkijos sienų su Baltarusia. G. Nausėda aiškina, kad sienos pažeidėjų krizė ir Varšuvos konfliktas su Briuseliu – „nesusiję dalykai“. Jam antrina Andžejus Duda. Šiandien jis paragino bendriją „solidariai imtis sankcijų Baltarusiai“.
