Vidaus reikalų ministerija nori gyventojus užversti informaciniais pranešimais, kaip elgtis branduolinės nelaimės atveju ir ragins įsigyti maisto bei vandens atsargų. O praverti plačiau pinigines dėl Astravo elektrinės esame priversti jau dabar. Tik už tai „padėkoti“ turime broliams latviams. Dėl jų veiksmų negalime įsigyti pigesnės elektros ir permokame milijonus.
Popiet visoje šalyje kaukia, gyventojų perspėjimo sistemos. Jas lydi ir pranešimai į gyventojų mobiliuosius telefonus.
Dieną toks būtų tikras perspėjimas žmonėms apie įvykusią nelaimę, tačiau šiandien – tik pratybos. Kaip ir jau tampa įprasta pastaruosius keletą metų, ruošiamasi galimai katastrofai Astravo elektrinėje. Bet žmonės prie sirenų ir perspėjimų — jau įpratę ir tikrai nenuščiuvo jas išgirdę:
„Aš nieko nebijau. Ai, skaičiau kažką, bet nesuku galvos.“
„O kas čia dabar gali žinoti, čia visokių.“
„Bet kodėl būtent pirma nuskambėjo sirenos, o po to jau į telefonus tik žinutės. Tai čia irgi, iš karto, iš anksčiau turėjo perspėti.“
„Šiuo metu mes nepastebėjome kritinių tokių klaidų, dėl kurių būtų kažkas sutrikę, kad visiškai neveiktų ir šiuo metu galime pasakyti, kad dėl didelių duomenų perduodamų kiekių susidūrėme su kai kurių informacinių platformų sutrikimais“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.
O kol tarnybos treniruojasi, gyventojai gūžčioja pečiais – ką daryti nutikus realiam pavojui, vis dar nežino: „Nu tai reikia slėptis, jau mes sakėm, kad reikia bėgt. Bet vat nebėgom. Nežinojom, kur reikia slėptis.“
Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad tik 38 procentai šalies gyventojų žinotų ką daryti, jeigu iš tiesų užkluptų branduolinė katastrofa. Maisto ir vandens 3 paroms turi 44 procentai gyventojų. Gyventojai bus raginami kaip reikiant pasiruošti blogiausiam scenarijui.
„Apie tai, kokių maisto produktų, kokių priemonių reikia turėti žmonėms, esant situacijai tam tikrai, kaip reikėtų elgtis nutikus branduolinei avarijai, tai tą kampaniją mes planuojame artimiausiu metu paleisti“, – pasakoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Astravo elektra atiteka į Lietuvą
Bet išlaidų Astravo elektrinė iš lietuvių reikalauja ir be maisto bei vandens atsargų pirkimo. Jau anksčiau paaiškėjo, kad dėl latvių taikomos metodikos perkant elektrą iš Rusijos, Astravo elektra atiteka į Lietuvą. Dabar paskelbta, kad dėl tų pačių latvių ir jų metodikos, mes negalime įsigyti ir pigesnės elektros.
„Ir šita metodika, savo formulėse, savo esmėje suteikia prioritetą rusiškai ir baltarusiškai elektrai. Tai reiškia, kad pirmiausia yra suprekiaujama rusiška baltarusiška, nes jie padaro, kad, pateikia pasiūlymą be kainos, gauna žemiausią rinkos kainą ir viską parduoda. O paskui kas lieka, tas lieka Baltijos prekybai. Iš čia ir atsiranda visos problemos“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tad gaunasi, jog ne tik pažeidžiant įstatymą, Astravo elektra atiteka į mūsų namus, ne tik už ją susimokame, bet ir permokame, negalėdami įsigyti kitose šalyse pagamintos energijos.
„Virtualiai „užsikiša“ Latvijos-Lietuvos skerspjūviai, laidai, ir dėl to Latvijoje kainos tampa mažesnės, o Lietuvoje aukštesnės. Kovo mėnesį perkrovos mokesčių, dėl kainos išsiskyrimo surinkta 4,5 mln. eurų, tai yra per mėnesį. Tai jeigu ta situacija toliau tęsis, tai galime lengvai susiskaičiuoti, kiek tai bus“, – kalbėjo D. Kreivys.
Baltijos šalių energetikos reguliuotojai turi pradėti bendrą tyrimą, aiškinantis tikslias situacijos aplinkybes, bei kaip problemą reikia spręsti. Bet su latviais susikalbėti šiais klausimais nelengva, Lietuva jau prieš kelis mėnesius pateikė jiems įrodymus, kad dėl jų kaltės į mūsų šalį atiteka Astravo elektra, bet kaimynų reakcijos iki šiol nesulaukė.
„Artimiausiu metu mes kreipsimės į Vyriausybę, kad kreiptųsi į Europos komisiją, taip pat kad kreiptųsi į Latviją šiuo klausimu ir artimiausiu metu susitiksime su Seimo pirmininke, aptarsime šią situaciją ir manau, kad reikėtų kreipimosi parlamento į tam tikras institucijas“, – sako Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius.
Anksčiau skelbta, kad dėl latvių veiksmų Lietuvos gyventojai gali permokėti iki 100 milijonų eurų per metus. Nepavykus su kaimynais susitarti gražiuoju, Energetikos ministras tikina, kad yra ir radikalesnis atsarginis planas, tačiau koks jis – neatskleidžia.
