Kretingos muziejaus darbuotojas Julius rakina muziejaus duris ir ruošiasi parodyti tuščius ekspozicijų stendus. Ten gulėjo Lietuvos pokario partizanų naudoti ginklai. Senos, surūdijusios muziejinės vertybės.
Muziejuje neliko ir daugiau su įvairiais mūsų kraštą niokojusiais karais ar pasipriešinimu okupantams siejamų ginklų. Net per devynioliktojo amžiaus sukilėlių prieš caro valdžią naudotų šautuvų. Seifai, kuriuose jie gulėjo, tušti.
Muziejininkas Julius Kanarskas sako: „Prapjautais vamzdžiais, prapjautu uoksu, kad matytųsi, kaip juda spyna, ir panašiai. Ir, pasirodo, visos tos išpjovos, išpjovimai ar pragręžimai neatitinka dabartinių standartų, kurie yra naujajame ginklų įstatyme.“
Tad ne vagys pasidarbavo, o teisėsauga. Remiantis įstatymu, muziejai ir privatūs asmenys iki šių metų rugsėjo privalo policijoje užregistruoti net nešaudančius ginklus, kad šiais kas ko nenužudytų ir nesužeistų.
Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala teigia: „Įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva dėl tokių ginklų registravimo ir tuo metu valstybės narės buvo įpareigotos registruoti tokius ginklus. Pats tas tikslas, kad šitie ginklai nebūtų naudojami nusikaltimams daryti.“
Tad Kretingos muziejaus darbuotojai pareigūnus informavo apie turimus ginklus, kad šie juos užregistruotų. Tačiau atvykę policininkai eksponatus nusifotografavo, susirinko ir išsivežė. Iš viso – per šimtą eksponatų.
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė sako: „Svarbiausia tas momentas – atvažiavo ir išsivežė. Taip kaip pokario metais – atvažiavo ir ištrėmė į Sibirą.“
Muziejininkas Julius Kanarskas teigia: „Paliko M1 skeveldrą granatos, kad turėtume ką eksponuoti, kadangi ji tikrai pavojaus nekelia.“
O išsivežę ginklus policininkai pradėjo ir ikiteisminį tyrimą. Tai sužinojusi muziejaus vadovė širdies lašų išgėrė.
V. Kanapkienė teigia: „Pasižiūrėjau internete, kas man už tai priklauso, nenoriu net to žodžio sakyti. 4 metai kalėjimo ar daugiau.“
Policininkai aiškina, kad ikiteisminius tyrimus pradeda tik aptikę nedeaktyvuotus – nenupjautomis spynomis ar pragręžtais vamzdžiais ginklus. Tačiau šią problemą išsprendus, tyrimai bus nutraukti. Vis tik už senovinių ginklų deaktyvavimą turės sumokėti patys muziejai. Jei jie valstybiniai – pinigus tam reikia skirti iš biudžeto, tad iš visų mokesčių mokėtojų kišenių.
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius tvirtina: „Policija paėmė apie šimtą vienetų įvairiausios amunicijos ir jos deaktyvavimas, vieno gali būti nuo 120 iki 150 eurų. Tai graži suma gali susidaryti. Kretingos rajono savivaldybė praras vieną vaikų žaidimo aikštelę.“
Dar 5000 eurų iš Kretingos biudžeto pareikalaus štai šio Salantuose stovinčio seno sovietinio tanko deaktyvacija. Mat to įstatymas taip pat reikalauja.
A. Kalnius sako: „Iš tikrųjų turiu tokį prietaisą, jei turėčiau rimtesnį ir pats galėčiau jį deaktyvuoti pragręžus skylę, deja, šito neužtenka. Tačiau yra tokia situacija, kad mes turime gauti popierėlį, kuris patvirtinti, kad šis tankas yra deaktyvuotas.“
Nuo įstatymo įsigaliojimo 2019-aisiais, muziejai ir privatūs asmenys policijai jau pridavė pusę tūkstančio ginklų. Muziejininkai baiminosi, kad ant istorinių šautuvų ir kardų reikės išgraviruoti identifikacijos numerius ir taip eksponatus sugadinti. Tačiau muziejams to daryti nereikia, jiems taikoma išimtis.
