Klaipėdoje prasidėjo milijonų verta Šiaurinio ir Pietinio molų rekonstrukcija

Dirba sunkioji plaukiojanti technika, žvejai ir klaipėdiečiai liūdi, kad kol vyks darbai negalės molais pasivaikščioti, o buriuotojai tikisi, kad šie uosto vartai taps saugesni. Uostininkai ramina – esą po rekonstrukcijos ne tik bus išlipdyti visų lūkesčiai, o ir Klaipėdos uostas taps kur kas konkurencingesnis kitiems Baltijos jūros uostams.

Galinga plaukiojanti technika darbuojasi prie Klaipėdos molų. Iš dugno traukia milžiniškus akmenis ir meta juos į baržą. Kranas perkelia didžiulius tetrapodus. Tokius per Antrąjį Pasaulinį karą naudojo užtverti kelią tankams. Viso šio darbo reikia, mat prasidėjo Šiaurinio ir Pietinio molų rekonstrukcijos bei įplaukos kanalo gilinimas iki 17 metrų. Anot specialistų tai padės Klaipėdai sėkmingiau konkuruoti su kitais Baltijos jūros uostais.

„Ne tik išgilinti, bet ir išplėsti. Dabar mes turime 150 metrų, tai jis išsiplėstų iki 180. Reiškia, visa situacija pagerėja ir atsiranda galimybė Klaipėdos uostą išgilinti iki maksimalaus reikalingo gylio Baltijos jūros uostam arba laivams, kurie plaukia Baltijos jūroje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Molai arba bangolaužiai naudojami tam, jog aukštos jūros bangos atsitrenkusios į juos lūžtų ir nepasiektų uosto prieigų. Mat atkeliavusios nesustabdytos gali pridaryti daug bėdų – pavyzdžiui į krantines suknežinti laivus. Tad bangolaužiai bus ir paaukštinti.

„Reikia užgesinti tą bangą, nes Baltijos jūroje ji yra iki 5 metrų 20 centimetrų, šiandien bangolaužiai tik 3 metrai 30 centimetrų. Tad esant vėjui, ypatingai pietų vėjui, štormui, banga ritasi per molą, per bangolaužį ir yra buvę net atvejų kada nuo šitų pirmų krantinių yra tekę audros metu are prieš audrą laivus išvesti į jūrą, kad jie saugiai galėtų pralaukti šitą periodą“, – pasakoja A. Latakas.

Taip pat molai bus šiek tiek pasukti. To reikia, kad audros metu į uostą norintis įplaukti laivas galėti judėti tiesiai, o ne darydamas pavojingą puslankį kaip iki šiol. O dažnai jie ir jūroje privalo palaukti, kol audra nurims.

REKLAMA

„Atplaukiantis laivas turi labai iš toli, labai užsimesti, labai atsargiai įeiti į kanalą, pataikyti. Štormo metu, per metus mes turime visus laivus susumavus ir sudėjus 100 parų, kada laivai, ilgesni nei 250 metrų į uostą įeiti negali. Jie stovi reide, jie laukia, kroviniai krantinėje laukia, žmonės stovi, kroviniai terminale laukia, visi laukia“, – teigia A. Latakas.

Tokių pokyčių labai laukia ir buriuotojai. Jie pasakoja, kad su burlaiviais atplaukę užsieniečiai dažnai skundžiasi, jog pro Klaipėdos uosto vartus įplaukti ypač sudėtinga.

„Aš kaip žmogus, kuris įplaukinėja pakankamai dažnai per sezoną per tuos vartus į jūrą su mažu laivu ir pakankamai vidutines bangas, tai ko aš norėčiau, kad jie gal tuos navigacinius ženklus, kurie yra kultūringi, konvenciniai navigaciniai ženklai, kad ryškiau nudažytų. Nes iš jūros plaukiant, patikėkit, jie labai sunkiai matosi ir gerai, mes vietiniai, mes žinom, bet atplaukiantiems užsieniečiams“, – kalbėjo buriuotojas Rokas Arbušis.

Tiesa, į molo pasukimą iš pradžių įtariai žvelgė banglentininkai. Šalia bangolaužių jie treniruojasi ir mėgaujasi bangomis. Mat ši vieta ideali šiam sportui.

„Palankios srovės, palankios kryptys ir žinoma didelę įtaką turi Šiaurinis molas. Už jo užkliūna srovės, vėjai ir formuoja neretais atvejais net idealią vandenyno bangą, galima pasakyti ir taip“, – sako banglentininkas Averjanas Asočakovas.

Banglentininkai baiminosi, kad per daug pasuktas molas gali šią vietą paversti tiesiog ramia įlanka. Tačiau sužinoję kiek laipsnių bangolaužiai bus pasukti, nusiramino.

Meškeriotojai nusiraminti negali. Iki pat 2023-čiųjų kol vyks rekonstrukcija, tai vienas, tai kitas molas bus pašaliniams uždaryti. Tačiau meškeriotojams bangolaužiai – puiki vieta gaudyti žuvį. Net ir dabar čia sėdi, nors kranai milžiniškus akmenis kelia jiems tiesiai virš galvų. Ne kartą tarp šių akmenų žvejai buvo įkritę, o gelbėtojai rasdavo juos jau nebegyvus: „Galėtų būti kokie takai, aikštelės, kad žmonės galėtų ateit, pažvejoti, o ne kabarotis tais akmenim. Nu tai čia visuomenės dalis didelė tų žvejų. Važiuoja. Šiaip galiu pasakyti – va čia kiek man tenka pažvejoti, aš čia mėgstu žvejoti, tai vasarą čia visą naktį pilna žvejų.“

REKLAMA

Žinia, jog molai laikinai bus uždaryti nuliūdino ir kitus klaipėdiečius. Dažnas saulėtą dieną mėgsta čia ateiti pasivaikščioti, o kai kyla audra – pažiopsoti į milžiniškas dūžtančias bangas. Tiesa, tam po rekonstrukcijos uostininkai žada net specialias apžvalgos aikšteles įrengti, tačiau to teks dar porą metų palūkėti:

„Man tai labai gaila. Nes aš labai mėgstu… Man tai jo, aš labai mėgstu vaikščioti.“

„Fainiai, aišku, pasivaikščiot, grynu oru pakvėpuoti. Maloniau čia eiti nei ant smėlio, galiu pasakyti.“

„Dažnai atvažiuojam. Važiuosim į kitą pusę. Melnragė. Į Šventąją, į Palangą.“

Klaipėdos bangolaužiai pastatyti dar 1834 metais. Vėliau tik palaipsniui tvirtinti, tačiau forma liko ta pati. Be to, tarpukariu prie čia stovėjusio, Baltuoju vadinto švyturio buvo nutiesti ir siauruko bėgiai. Jais traukinukas gabendavo anglis į švyturį.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų