Naujausi Izraelyje atlikti tyrimai rodo, kad ketvirtoji dozė jauniems ir sveikiems asmenims reikšmingos naudos neduoda, bet nuo sunkios ligos apsaugo rizikos grupėje esančius žmones.
Nors pamažu klastinga koronaviruso banga šylant orams savo gniaužtus atleidžia, sveikatos specialistai ragina neatsipalaiduoti – rudenį COVID-19 gali sugrįžti su trenksmu. Jau dabar sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabyla apie tai, kad skiepytis ketvirtąja vakcinos doze galima bus nelaukiant rudens.
„Mes sudarysime tą galimybę skiepytis ketvirtąja doze nelaukdami naujų bangų, mutacijų atmainų ar sezoniškumo. Tiesiog nuspręsime ir leisime. Kas tiesa yra, kad šis koronavirusas turi labai aiškų savo sezoniškumą – pavasaris ir ruduo“, – teigė A. Dulkys.
Ar ketvirtoji skiepo nuo koronaviruso dozė bus skirta plačiajai visuomenei – kol kas ministras atsakyti negali. Europos vaistų agentūra ir Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos centras pateikia rekomendaciją antrą kartą revakcinuotis žmonėms nuo 80 metų.
„Agentūros sutaria, kad 80 metų ir vyresniems suaugusiems galima skirti ketvirtąją dozę arba vadinamą antrą revakcinaciją, įvertinus sunkesnės ligos riziką šioje amžiaus grupėje“, – sako valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.
Sveikatos ekspertai tikina, kad vakcinos nuo koronaviruso yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią sunkiai ligos eigai. Tiesa, koks yra ketvirtosios dozės veiksmingumas plačiajai visuomenei pirmines išvadas daryti dar anksti.
O kol kas naujausius tyrimus pateikia Izraelis. Ketvirtąją skiepo dozę nuo koronaviruso Izraelis gyventojams siūlė jau sausio pabaigoje. Ir šiuo metu atlikti tyrimai atskleidžia, kad apsauga nuo sunkios COVID-19 ligos formos išsilaiko bent keturias savaites po 4 dozės, o vėliau apsauga blėsta.
Tiesa, tyrimo laikotarpis nebuvo toks ilgas, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kiek laiko ši apsauga veiksminga. Izraelio tyrimas rodo, kad ketvirtoji dozė labiausiai reikalinga rizikos grupės žmonėms, o ne jauniems sveikiems asmenims.
„Jisai tikrai duoda naudą ir apsaugos nuo sunkios ligos formos rizikos grupės žmones. Bet štai sveikiems sveikatos priežiūros darbuotojams – jiems apsauga praktiškai buvo labai nežymi“, – komentuoja virusologas Saulius Čaplinskas.
Apie tai, kad ketvirtoji vakcinos dozė nuo sunkios ligos formos reikšmingai apsaugo vyresnius žmones kalba ir Europos vaistų agentūra. O dėl kitų – jaunesnių grupių asmenų bent kol kas patikimų įrodymų nėra.
„Dėl 60-79 amžiaus grupės asmenų, jaunesnės populiacijos, turinčių normalią imuninę sistemą, vakcinos apsauga nuo sunkių ligų silpnėja ir šiai dienai nėra aiškių įrodymų apie antro boosterio vadinamą poveikį“, – aiškina G. Andriulionis.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad šiuo metu Lietuva papildomai vakcinų ketvirtajam skiepui neužsakinėja – mat ir taip šalyje yra perteklius.
Lietuva turi daugiau kaip milijoną „Comirnaty“, plačiau žinomas kaip Pfizer, vakcinos dozių, apie 100 tūkstančių – „Spikevax“ arba Moderna, daugiau kaip 100 tūkstančių „Novavax“ ir 80 tūkstančių „Janssen“ vakcinos dozių. Iš skirtingų gamintojų Lietuva užsakiusi daugiau kaip 13,5 milijonų vakcinų, iki šiol pristatyta daugiau kaip 7,5 milijono. Likusios vakcinos Lietuvą pasieks šiemet ir kitais metais.
„Lietuva tikrai turi dabar vakcinų perteklių – taip, kad jokių dabar nėra problemų. Atvirkščiai, žiūrime, kur galėtume dar duonuoti, pasidalyti su tais kraštais, kurie neturėjo galimybių anksčiau sudaryti su gamintojais sutarčių“, – teigia A. Dulkys.
O Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba per pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukė 1151 pranešimo apie pasireiškusias įtariamas nepageidaujamas reakcijas susijusias su skiepais. Žmonės daugiausiai skundėsi skausmu, patinimu, paraudimu dūrio vietoje, šaltkrėčiu, galvos skausmu.
Taip pat šių metų pirmą ketvirtį gauti ir 6 pranešimai apie žmonių mirtis po vakcinacijos – dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis. O mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
