Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė.
Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Iš Briuselio grįžę ūkininkai parvežė žinią, kad ne tik sūrį galės pjaustyti, bet ir dalyti naują paramos paketą šalies ūkininkams. Žemės ūkio ministras Navickas antrina, kad komisaras paramą pieno ūkiams iš tiesų pažadėjo.
„Komisaras patvirtino valią padėti, jis siekia padėti Lietuvos ūkininkams, ir tas yra labai gerai“, – kalba K. Navickas.
O sūrį ministrui atvežusi ūkininkė ne tokia linksma. Parduoda litrą pieno supirkėjams už 80 centų, bet jai lieka tik ketvirtadalis – 20 centų, mat reikia sumokėti už elektrą, techniką išlaikyti, atlyginimus samdomiems darbuotojams taip pat išmokėti.
„Kas gali pamelžti karvę už tokią kainą, už tuos dvidešimt centų? Niekas, tiktai ūkininkas gali...“, – sako Širvintų rajono ūkininkė Kasia Jankun.
O artėjant vasarai pieno kainos tikrai nekils – įspėja pienininkai.
„Prieš penkiolika metų buvau 10 tūkstančių skolinga, ir aš bijojau miegoti... Šiandien esu skolinga labai daug: lizingai – 200 tūkstančių“, – tvirtina K. Jankun.
Taigi ir taip rekordiškai išaugusios skolos, gali dar šoktelti į viršų. Jau ir taip atidavę visą sveikatą ūkininkai rizikuoja prarasti ir uždarbį.
„Kartais gailimės, kad esam ūkininkai, nors mylim be galo tą darbą“, – sako K. Jankun.
Ūkininkavimo šeima stabdyti negali, nes turi įsipareigojimų dar bent septyneriems metams į priekį – juk be įrangos ūkio neišlaikysi. O kai kurie ūkiai, neturėję įsipareigojimų, jau ir nustojo ūkininkauti. Lieka atviras klausimas: kiek paramos Europos Komisija skirs Lietuvos ūkininkams. Žemės ūkio ministras spėja, kad suma gali būti tokia, kokios buvo prašęs kovo mėnesį Briuselyje.
„Įvardinom sumas. Buvo 18,6 milijono. Latviai – 11 milijonų. Mes esam šitą paraišką su tokia suma esam pateikę“, – aiškina K. Navickas.
Taip pat neaišku, kada pagalbos laukiantys ūkiai sulauks paramos.
„Jeigu nereikės derinti valstybės pagalbos schemos, tai gali būti greitai per vieną mėnesį. Bet jeigu reikės valstybės pagalbos schemos, tai vien schemos suderinimas trunka vieną mėnesį, tai dar ant viršaus“, – teigia K. Navickas.
Nuo šių metų pradžios pienininkai bandė atkreipti valdžios dėmesį į per mažas pieno supirkimo kainas. Nors parduotuvių lentynose pieno produktai tik brango, patys ūkininkai artėjo prie savo liepto galo. Galų gale, Vyriausybė rado 8 milijonus eurų pienininkams, tačiau tai penkiskart mažesnė suma nei reikalavo ūkininkai. O praėjusią savaitę ūkininkų pyktį sukėlė žinia, kad dešimtadalis visų pieno ūkių žadėtosios paramos taip ir negaus. Tad džiugias nuotaikas spaudos konferencijoje temdo pienininkų atstovai
„Mes, kaip asociacija, jau nuo sausio trimituojam, kad yra Lietuvoj problema, kad yra krizė. Dabar turim gegužės mėnesį ir paramos neturim jokios. Tai, žinot, bus mažų mažiausiai sarmata, jeigu Europos Sąjunga susisuks su parama, o mes savų taip ir negelbėsim“, – kalba Vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė.
„Palūkanų normos, energetikos kaštai, trąšų kaštai, dyzelio ir visų kitų kaštai kaip buvo, taip ir liko aukštai iškilę. Ir jeigu nebus paramos, tai dalis ūkių pasitrauks iš gamybos, jau ir matom tą procesą – po 60 ūkių kas mėnesį traukiasi“, – teigia Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Europos Komisija žada artimiausiomis dienomis pateikti atsakymą, kuriame paaiškės, kiek ir kokios paramos teks šalies ūkininkams.
