Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Putino propaganda gegužės 9-ąją išnaudoja savo imperializmui skleisti ir pateisinti kitų šalių būsimas okupacijas. Esą jie gina savo istorines žemes, tačiau patys istoriją klastoja nė nedvejodami. Kokie tikrieji gegužės 9-osios mitai ir kiek rusai už pergalę prieš Hitlerį skolingi amerikiečiams, papasakojo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Putino propaganda gegužės 9-ąją išnaudoja savo imperializmui skleisti ir pateisinti kitų šalių būsimas okupacijas. Esą jie gina savo istorines žemes, tačiau patys istoriją klastoja nė nedvejodami. Kokie tikrieji gegužės 9-osios mitai ir kiek rusai už pergalę prieš Hitlerį skolingi amerikiečiams, papasakojo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

REKLAMA

Rusija eilę metų gegužės 9-ają pompastiškai giriasi, kad jie yra pagrindiniai pergalės prieš nacistinę Vokietiją kalviai ir, jei ne Sovietų Sąjungą, tai dabar esą pasaulis būtų paskendęs nacizmo ir fašizmo gniaužtuose. Tačiau istorija šias Putino pasakas mala į miltus.

„Ar mes tyrinėtume karinę techniką, ar žiūrėtume logistikos pajėgumus, ar maisto išteklius, ar daug daug faktorių – ta pagalba jiems buvo didžiulė, išties milžiniška. Sunku pasakyti, ar Sovietų Sąjunga be jos būtų išsilaikiusi“, – sakė karo istorikas Valdas Rakutis.

REKLAMA

Antrąjį pasaulinį karą laimėjo ne Rusija, o Sovietų Sąjunga, kurios sudėtyje buvo Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir kitos okupuotos tautos bei sąjungininkai. Tai buvo karas, kuris pareikalavo net 40 milijonų Sovietų Sąjungos, o ir Lietuvos, žmonių gyvybių.

„Išmušti tą istoriją apie didvyrišką Rusijos pergalę tame vadinamajame didžiajame tėvynės kare bus labai sudėtinga, net jei pats režimas pasikeistų iš esmės. Tai yra tiek įkalta tiems žmonėms į smegenis, nors turbūt didžiausias to režimo nusikaltimas, įvykdytas Antrajame pasauliniame kare, pripažįstant visus kitus nusikaltimus, yra būtent prieš rusų tautą. Nepaisant to, jie tą vertina visiškai atvirkščiai“, – kalbėjo Kremliaus režimo analitikas Marius Laurinavičius.

Nutyli apie Vakarų pagalbą Sovietų Sąjungai

Labai svarbų vaidmenį kare suvaidino Jungtinėse Valstijose prezidento Franklino Ruzvelto patvirtintas lendlizas – ginklų ir karui reikalingų resursų programa.

REKLAMA
REKLAMA

„Tas lendlizas pirmiausia buvo pagalba Didžiajai Britanijai, kai JAV dar nebuvo įsitraukusios į karą, ir ten iš esmės vyko kova jūroje arba  „mūšis dėl Atlanto“. Tada buvo priimtas toks sprendimas, kad nelaukiant jokių pinigų iš Didžiosios Britanijos, tiesiog duodami tie laivai su sąlyga, kad už juos bus sumokėta po karo“, – aiškino V. Rakutis.

Per ketverius metus JAV Sovietų Sajungai ir sąjungininkėms suteikė karinės technikos, maisto, vaistų, drabužių ir kitų karui reikalingų prekių už 50 milijardų dolerių. Pagal šių laikų pinigų vertę tai būtų apie 800 milijardų dolerių suma.

„Be proto didelė pagalba. Reikia įsivaizduoti, kad JAV pramonė ir ekonomika buvo tokia galinga... Yra vienas iškalbingas faktas – nei viena valstybė karo metu didžiųjų laivų nebepastatė, o JAV per trumpą laiką 1941–1945 metais pastatė 25 didelius laivus. Tai čia prie visų lendlizų, prie visų pagalbų ir tankų davimo britams ir visiems kitiems, jie dar sugebėjo tokius laivus pastatyti. Tai čia buvo ekonominė pergalė“, – pasakojo istorikas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau Rusija Antrąjį pasaulinį karą interpretuoja savaip. Akcentuojama, kad Antrasis pasaulinis karas iš esmės buvo tik Sovietų Sąjungos kova prieš nacių Vokietiją, nors iš tiesų tiesiogiai į karą buvo įtraukta daugybė valstybių.

„Tai buvo Jungtinių Tautų pergalė. Visi surėmė savo pečius, kiekvienas atsisakė savo ankstesnių įsitikinimų ir tada jungtinėmis pajėgomis, nepalikdami vietos seperatinėms deryboms, kartu pasiekė pergalę. Aš manau, kad tai yra tiesiog pergalės diena Jungtinėms Tautoms“, – kalbėjo V. Rakutis.

Rusijos istorijos vadovėliuose menkinamas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Jungtinių Valstijų dalinių indėlis į pergalę Antrajame pasauliniame kare. Neminimi mūšiai Vakarų Europoje, Azijoje ar Afrikoje, ilgalaikis karas su Japonija, kaip ir nuolatiniai Stalino maldavimai Vakarams atidaryti antrąjį frontą. Jeigu Vakarų kariuomenė nebūtų išsilaipinusi Prancūzijoje, klausimas, ar Stalinas būtų nugalėjęs Hitlerį.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, nutylima ir apie finansinę, technologinę pagalbą Sovietų Sąjungai iš Vakarų, ir iki šiol giriamasi apie nenugalimą Rusiją ir baisias kančias Kremliaus priešams.

„Klasika yra žodis „pakazūcha“ – manau, kad čia labai tinka. Manau, kad Putinas savęs klausia: „tiek visokių paradų mačiau, tiek modernios ginkluotės, tai kur ji ir kur jos rezultatas?“. Tai yra fasadas“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Koduoja šventojo karo idėją

Dar vienas svarbus faktas, kad nacistinė Vokietija kapituliavo 1945 metų gegužės 8 dieną, tačiau sovietų diktatoriui Josifui Stalinui to buvo negana. Jis pareikalavo, kad Vokietija kapituliuotų dar kartą kitą dieną – asmeniškai sovietams. Tuo buvo siekiama pabrėžti Raudonosios armijos ypatingą vaidmenį pergalėje prieš nacizmą. Todėl Rusija pergalės dieną švenčia gegužės 9-ąją.

„Iš esmės tos kapitulacijos buvo kelios. Viena iš tų pagrindinių kapituliacijų, kurią mini Vakarų pasaulis, vyko be Rusijos, be Sovietų Sąjungos. Ir Sovietų Sąjunga su tuo nesutiko ir pareikalavo dar vienos parodomosios kapituliacijos, kurią mes dažnai matome kino juostose, kai Žukovas pasirašo su Keiteliu“, – aiškino V. Rakutis.

REKLAMA
REKLAMA

Putino Rusijoje istorija yra pasakojama taip, kad ji pabrėžtų rusų tautos didybę. Kremliaus diktatoriui Sovietų Sąjungos žlugimas – katastrofa. Putinui Ukraina – valstybė, kurią sukūrė Leninas, o naujasis rusų pasaulis Russkij Mir yra junginys, kuris visuomet kovoja prieš fašizmą.

„Šito šventimo naująjį atgimimą reikėtų sieti ne tiek su tuo, kad ta pergalė padidėjo kažkuria prasme, bet dėl to, kad būtent šitas pergalės naratyvas tapo pagrindu Putinui ruošti valstybę naujam karui. Šventojo karo idėja buvo tiesiog koduojama šitiems žmonėms. Jis atliko ne tiek istorinės atminties, o kiek naujos kartos formavimo darbą. Čia buvo tikrai ruošiama tam, kas dabar vyksta“, – kalbėjo istorikas.

Praėjus daugiau nei 80 metų Amerikoje vėl aktyvuotas lendlizas, reiškiantis, kad į Europą vėl plūstelės neriboti kiekiai karinės technikos ir karui reikalingų priemonių. Tik šį kartą jos bus skirtos ne Rusijai, o Ukrainai ir kovai prieš Putino režimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Rusija šiuo metu silpnėja visų išteklių prasme, išskyrus žmogiškuosius, kurie yra neišsenkantys, bet jie nieko nelemia, ir silpnės toliau. O Ukraina stiprėja ir stiprės toliau, nes tai, kas pagaliau įvyko ir vyksta toliau, tai tikrai nesibaigs. Vakarai tieks ginkluotę Ukrainai ir tas karas anksčiau ar vėliau baigsis visiška Ukrainos pergale“, – užtikrintai teigė M. Laurinavičius.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:

Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.

Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų