Rygos kalėdiniame miestelyje dėmesį traukia archajiški akcentai. Abitą vilkintis prekeivis tiesiai nuo malkomis kūrenamos krosnies jums pasiūlys dešrelių su troškintais kopūstais. Už porciją prašo aštuonių eurų. Greta gyvos, lemputėmis padabintos eglutės prekeiviai įsikūrę glaudžiau nei Vilniuje.
Mugė ten veikia po dvejų metų pertraukos, po pandeminių ribojimų. Kvepia ir kepiniai, ir karštas vynas. Pastarasis kainuoja keturis eurus: „Kokia infliacija? Žmonės mėgaujasi gyvenimu, kas gi dar mums liko šiuo metu.“
Prekeiviai tikina, kad Rygos gyventojai ir svečiai dėl kainų nesirauko:
„Žmonės perka. Keturi eurai yra keturi eurai.“
„Žmonės nori švenčių, ateina ir perka. Manau, žmonės pasiilgę mugės, nes dvejus metus jos nebuvo. Manau, kad viskas gerai.“
Meduolių kainos Latvijos sostinėje svyruoja nuo dviejų iki šešių eurų. Pardavėja neslepia – skanėstai brangesni nei prieš dvejus metus: „Miltai, cukrus, viskas brango. Vienur 50 centų, kitur – euru daugiau. Vidurkis – apie 50 centų.“
Arbatos ir juodos kavos nusipirkti galima už du eurus, kava su pienu kainuoja 2,5:
„Nedaug kas pasikeitė, bent karšto gėrimo kaina – tikrai ne. Kainos tokios pat, kaip prieš dvejus metus.“
„Kalėdoms visi galime išleisti šiek tiek daugiau, nes susitaupome dovanoms. O jei kainos didesnės, tebūnie. Po dvejų metų žmonės visko pasiilgę.“
Gaivūs šilti gėrimai Rygoje kainuoja apie tris eurus: „Atvirai sakant, viskas čia senomis kainomis. Vienas kitas gaminys, brangesnis, jei daugiau mokėjau už medžiagas.“
Šurmulys ir prie Talino pagrindinės eglės. Panašaus dydžio kalėdiniame miestelyje panašus ir racionas, tik štai kainos Estijoje kiek didesnės. Pavyzdžiui, dešrelės su kopūstais čia kainuoja ne aštuonis, o net 13–15 eurų: „Ketinome nueiti raugintų kopūstų, bet nusipirksime parduotuvėje ir pasigaminsime patys.“
Puse euro, o kai kur ir euru, Taline brangesnis ir karštas vynas, čia jis kainuoja 4,5–5 eurus: „Pabrango apie 50 centų. Didėjo elektros, nuomos sąskaitos, brango prekės. Viskas pabrango.“
Štai, ką pasakoja pardavėjai:
„Visi patiekalai kainuoja 2–3 eurais brangiau. Sutikite – jei žaliavos brangesnės, turime brangiau parduoti ir maistą.“
„Labai brangu, tik žvalgomės, bet neperkame.“
Net ir visai mažyčiai meduoliai atsieina 2,5 euro: „Nėra per brangu. Viską galime įpirkti.“
Kava, kaip ir Rygoje, kainuoja du eurus. Estai siūlo ir alaus bei obuolių punšo – po penkis eurus. Šaltukas pradeda spausti visose Baltijos šalyse, o šiltas pirštines ar kepurę Talino kalėdiniame miestelyje galima įsigyti už 15–20 eurų:
„Kai kas pabrango, bet parduodame už tokią pat kainą, kaip anksčiau.“
„Labai pigu, kepurė tik 15 eurų.“
O Vilnius šįkart nuo Baltijos sesių labiausiai išsiskiria pačia torto formos eglute. Pats kalėdinis miestelis labiau atitolęs nuo žaliaskarės. Nečirška ir dešrelės su kopūstais, tačiau yra kitų skanėstų, kurių nerasime Rygoje ar Taline. Porcija keptų kaštonų kainuoja 4 eurus. Yra ir olandiškų blynelių – po šešis eurus. Tiek pat kainuos pasmaguriauti porcija spurgyčių.
Garuoja Vilniuje ir karštas vynas, į kurio vartojimą viešoje vietoje prieš Kalėdas visi užsimerkia. Ar tikėdamiesi, kad uždrausto vaisiaus tautiečiai norės gausiau, ar kitos priežastys, bet jo nusipirkti galima net už 8 eurus, jei norisi daug. Įprastas kiekis atsieina 4 eurus – tiek pat, kiek Rygoje ir puse euro mažiau nei Taline.
Užtat euru brangesnė kava ir arbata – Vilniuje prekeiviai už ją ima po tris eurus. Už 4 eurus galima išgerti karšto šokolado ar kisieliaus.
Metinė infliacija visose Baltijos šalyse beveik vienoda, išankstiniais lapkričio duomenimis, ji viršijo 21 procentą. Tai – vienas didžiausių rodiklių ES.
