Apie šį M. Majausko žingsnį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Virgis Valentinavičius ir Vytautas Dumbliauskas.
Pone Valentinavičiau, ar jus nustebino toks Mykolo Majausko žingsnis?
V. Valentinavičius: Nustebino, kadangi tai, mano galva, yra labai neracionalus žingsnis ir blogas pasirinkimas, kuris jau galutinai nutraukia Majausko santykius su Tėvynės sąjunga, sudegina visus tiltus ir jis išeina į tyrus.
Šis žingsnis neracionalus, kadangi aš nematau būdų, kaip Mykolas Majauskas, kaip politikas, gali iš to laimėti asmeniškai. Belieka spėlioti, kad jis toliau tęsia tą strategiją, kuri buvo iki šiandien – padaryti maksimalią žalą „gimtajai“ Tėvynės sąjungai.
Tai sakote, kad Majauskas eina ne tiek, kad pats kažką laimėtų, bet įkišti pagalių į ratus?
V. Valentinavičius: Aš manau, kad taip. Jis jau ilgą laiką taip elgėsi dar būdamas komiteto pirmininku. Ramunė Sotvarė-Šemetienė dar jam esant komiteto pirmininku parašė komentarą, kuriame ji prieštaravo prezidentui, kad čia partija važiuoja volu per Majauską. Majauskas volu važiuoja per partiją.
Tai yra strategija padaryti maksimalią žalą ir ji tęsiasi. Aišku, tokio žingsnio nebuvo galima tikėtis prieš savaitę, nes šis planas yra aiškiai suimprovizuotas. Majauskas atsigulė, išsimiegojo ir kitą dieną pareiškė, kad kandidatuoja į merus.
O ką jis iš to gaus? Manau, kad jo galimybės kažką laimėti yra mažiau nei kuklios. Jis galės patirti, ką reiškia kandidatuoti vienam, be partijos palaikymo. Maksimumas, ką jis gali pasiekti – pora procentėlių, kuriuos jis nugnybs nuo konservatorių kandidato ir galbūt nuo „laisviečių“ kandidato, ir galbūt palengvins išėjimą į antrą ratą Artūrui Zuokui. Nieko daugiau.
Pone Dumbliauskai, ar sutinkate, kad šis Majausko sprendimas yra blogas pačiam Majauskui?
V. Dumbliauskas: Manau, kad čia yra sudėtingiau. Pirmiausia, pašalinimas iš partijos, mano galva, buvo neadekvatus. Neadekvati bausmė. Kažkodėl Mindaugo Skritulsko nepašalino, tik kažkaip nubaudė, o Majauską pašalino. Toks jausmas, kad čia povandeniniai dalykai, kurių mes nežinome.
Psichologijoje yra puikiai žinomas terminas „kompensacijos mechanizmas“. Žmogus gavo smūgį iš partijos ir dabar savotiškai kompensuoja šitą smūgį tuo, kad bent iki rinkimų jis bus dėmesio centre. Iš jo ims interviu, į jį žiūrės kameros, švies prožektoriai ir taip toliau.
Manau, kad jis pats mano, kad buvo per skaudžiai nubaustas, tai tokiu atveju kas belieka? Jei partija taip kirto per tave, kad visai išmetė, kaip musę iš barščių, tada jis eina ten, kur galima užsidirbti kažkiek populiarumo.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
