Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pas Donaldą Trumpą pasirašyti naudingųjų išteklių susitarimo Volodymyras Zelenskis į Vašingtoną atvyko paskutinę vasario dieną. Visgi du mėnesiai intensyvių derybų pagaliau davė rezultatą. Ukrainiečiai su amerikiečiais susitarė ir Vašingtone sudėjo parašus ant susitarimo.
Susitarimą Amerika su Ukraina pasirašė įsisiūbuojant D. Trumpo prekybos karui su Kinija, iš kurios Amerika gauna apie 90 proc. retųjų žemės išteklių. O Ukraina turi didelius išteklius grafito, titano ir ličio, kurie labai reikalingi atsinaujinančiosios energetikos, karinių technologijų ir pramonės infrastruktūros srityse.
„Retieji žemės elementai retais vadinami ne be reikalo, o ukrainiečiai jų turi daug. Pasiekėme susitarimą, kuriame mūsų pinigai saugūs. Taigi, galėsime pradėti kasti. Tai naudinga ir ukrainiečiams, nes ten bus Amerika ir, manau, Amerikos buvimas neleis šalyje ar bent ten, kur kasime, įsisukti blogiems veikėjams“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Abi pusės susitarimą, kuris apima ne tik retuosius Ukrainos išteklius, bet ir naftą, dujas bei energetikos infrastruktūrą, vadina itin reikšmingu, o svarbiausia jo dalis – investicinis fondas, kurį lygiomis dalimis valdys Kyjivas su Vašingtonu.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Ukrainos“, – kalbėjo JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
„Tai rimtas, strateginis sandoris. Lygiavertis, geras, tarptautinis susitarimas tarp Ukrainos ir Jungtinių Valstijų vyriausybių dėl bendrų investicijų į Ukrainos vystymąsi ir atkūrimą“, – kalbėjo Ukrainos premjeras XML Denys Šmyhal.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala sako, kad Kyjivo–Vašingtono santykiuose šis susitarimas žymi naują pradžią. Amerikiečių įsitraukimas – svarbus politinis užnugaris Ukrainai.
„Politine prasme Ukraina iš to, be abejo, laimės. Tas faktas, kad JAV investuoja į Ukrainą ir parodo dėmesį, kuris bus svarbus ir ilgalaikėje Ukrainos atstatymo perspektyvoje, savaime yra reikšmingas. Tai nėra saugumo garantijos, tai nėra narystė NATO, bet žingsnis, rodantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiai, kad Ukraina kainuoja labai brangiai, tarsi ir netenka prasmės, nes dabar Ukrainos ateities sėkmė yra ir tiesioginis, finansinis JAV interesas“, – aiškino politologas.
O Jungtinėms Valstijoms susitarimas neš ekonominę naudą.
„Nauda yra ta, kad yra steigiamas fondas. Fondas valdomas lygiomis dalimis, tad savininkai yra Ukraina ir JAV. Bet į fondą kapitalą – pinigus – iš esmės įneš pirmiausia tik ukrainiečiai, naudodami savo retuosius žemių metalus. O naudą, patį kapitalo valdymą ir prieaugį, nes fondas, tikėtina, uždirbs pinigus, jau galės dalytis abi pusės“, – sakė L. Kojala.
Pakoreguotas susitarimas palankesnis Ukrainai
Aiškėja ir tai, kad šis susitarimas Ukrainai palankesnis nei pirminė jo versija. Kyjivas pabrėžia, kad nors Vašingtonas turės prieigą, Ukraina išlaikys visišką savo žemės gelmių, infrastruktūros ir gamtos išteklių kontrolę. Bent dešimtmetį fondo pelnas bus reinvestuojamas tik Ukrainoje. Be to, karo nualintiems ukrainiečiams nereikės grąžinti ir 350-ies milijardų dolerių, kurių už karinę paramą nuolat reikalavo D. Trumpas.
„Kas yra labai svarbu ukrainiečiams, jog iki šiol amerikiečių teikta karinė parama nėra interpretuojama kaip amerikiečių indėlis į fondą, nes tai de facto būtų reiškę, kad iki šiol teikta parama yra tarsi skola, kurią Ukraina turės viena ar kita forma išmokėti“, – komentavo L. Kojala.
Be to, susitarime neįvardijama jokių kliūčių Ukrainai tapti Europos Sąjungos nare. Jame ir gerokai griežtesnis tonas Rusijos atžvilgiu – kalbama apie „visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą“, nors iki šiol D. Trumpas ir jo administracijos pareigūnai tokių pareiškimų vengė. Beje, susitarimą pasirašęs amerikiečių Iždo sekretorius pabrėžė, kad jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar aprūpinusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atkūrimo.
„Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijos vadovybei, kad D. Trumpo administracija yra įsipareigojusi taikos procesui, kurio centre – laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilgalaikėje perspektyvoje“, – kalbėjo S. Bessentas.
„Lūkestis, kad tai ne tiktai santykių tarp Kyjivo ir Vašingtono nauja pradžia, bet ir potencialiai pasikeitimas JAV požiūrio ir taktikos Rusijos atžvilgiu, nes iki šiol pasirinkta strategija labai nuosaikiai atspindėti Rusijos naratyvą apčiuopiamų rezultatų nedavė. Paliaubos nėra pasiektos, o dabar JAV bus svarbu, kad kiek įmanoma greičiau būtų stabilizuota situacija“, – kalbėjo L. Kojala.
Nuo karo pavargę ukrainiečiai susitarimą vertina prieštaringai.
„Kad baigtųsi karas, turime susimokėti... Mokame žmonių gyvybėmis, o dabar mokėsime ir ištekliais. Atrodo, kad Ukrainą visi prievartauja... ir tai skauda“, – kalbėjo Kyjivo gyventoja Oksana.
„Jei tai padės pasiekti rezultatų ir priversti Putiną laikytis paliaubų, tegul jie pasiima mūsų mineralus. Nes dabar kasdien žūstantys žmonės – per didelė kaina“, – antrino jai Anastasija.
O V. Putinas nedelsdamas parodė, ką galvoja apie Kyjivo ir Vašingtono susitarimą. Naktį 170 dronų galingai smūgiavo Odesai ir kitiems miestams. Odesoje rusofašistai pražudė du žmones, dar 15 sužeidė. V. Zelenskis ragina didinti spaudimą Rusijai.
Beje, kaip sako, gniuždančių sankcijų Rusijai projektą Jungtinėse Valstijose „stumia“ respublikonas Lindsey Grahamas. Jis siūlo taikyti 500 proc. tarifą importui iš šalių, kurios perka Rusijos naftą, naftos produktus, gamtines dujas ar uraną.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
