Įvardijo kliūtis suvaldant nelegalių migrantų krizę: Nausėdai trūksta patirties ir kontaktų

Ar teisinga Lietuvos užsienio politika privedusi prie nelegalų antplūdžio – prezidentas Gitanas Nausėda tartis susikvietė parlamentinių partijų lyderius. Politikai dievagojasi, kad dėl Lukašenkos keršto Lietuva savo ilgametės užsienio politikos krypties nekeis.

Premjerė ragina daug nesitikėti iš atvykusių Irako pareigūnų, kurie bandys stabdyti migrantų srautus. Visgi ar jau beveik metus besitęsianti diplomatinė ir ekonominė kova su Lukašenkos režimu šaliai duoda naudo? Ekspertai sako, kad ir taip, ir ne.

Kūno kalba neblogai atspindi, ką vieni apie kitus mano labai jau skirtingų pažiūrų politikai. Visgi, į prezidento rūmus susikvietęs net devynių į parlamentą išrinktų šalies partijų lyderius, po susitikimo G. Nausėda tikina – užsienio politikos kryptį visos politinės jėgos mato vienodą.

„Galbūt išsiskyrė šiek tiek nuomonės dėl to, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis migracijos problemą, tačiau esminiai klausimai, užsienio politikos kryptys yra įvardytos aiškiai“, – sako G. Nausėda.

Tiesa, kokius taktikos skirtumus jis turi omenyje, sužinoti nepavyko, nes nei Nausėda, nei vėliau premjerė žadėtoje spaudos konferencijoje į klausimus neatsakinėjo. Tuo metu dalis opozicinių partijų vadovų rėžia, kad valdantieji nedaro to darbo, kuris galėtų užkirsti migrantų srautus į Lietuvą.

„Svarbiausio dalyko nėra – nėra jokių diplomatinių pastangų. Kito kelio išspręsti šitą problemą nėra, tik diplomatinės pastangos. Lietuva turi reikalauti ES tarpininkavimo ar ieškoti kitų sprendimų, jeigu pati nesiima“, – sako valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Vykdant užsienio politiką reikia pasitelkti visas ES institucijas ir dirbti kartu tam, kad išardytume nelegalios migracijos tinklus atitinkamose valstybėse“, – tvirtina  socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

„Tai, kas vyksta, nėra Lietuvos ir Baltarusios santykių tarpusavio aiškinimasis. Tai yra reakcija į sprendimus, kuriuos priėmė ES, priėmė vieningai po to, kai buvo užgrobtas orlaivis, skridęs iš Atėnų į Vilnių“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tiesa, prieglobsčio prašytojai plūsta į Lietuvą, o ne į kitas valstybes. Lietuva sankcijas režimui inicijavo pernai rudenį, po to, kai Lukašenka vėl suklastojo rinkimus ir apsiskelbė vadovu, o režimas gatvėse pradėjo daužyti žmones ir į Lietuvą išvijo opozicionierę Sviatlaną Cichanouskają.

Į europines sankcijas režimas atsakė prievarta nutupdydamas keleivinį lėktuvą su kitu opozicijos atstovu – Pratasevičiumi – ir paleidęs į Lietuvą jau 3000 pabėgėlių – be vilties, kad srautas artimiausiu metu sumažės. Tad ar šiųmetė mūsų valdžios kova su režimu davė rezultatų?

REKLAMA

„Atsakymas į klausimą, ar mums pavyko įvesti demokratiją Baltarusijoje – ne, nes mums nepavyko jos įvesti. Bet lygiai taip pat ES kol kas nepavyko padaryti, kad Rusijoje būtų demokratija. Toks juoda-balta piešimas nėra labai teisingas, kad siekėm tikslų ir nepasiekėm, nes užsienio politika yra nuolatinis procesas“, – sako politologas Laurynas Jonavičius.

„Iki šiol „Belaruskali“ yra Lietuvoje, mes turime nenutrauktus ryšius. Tai yra tokių „bet, jeigu“, – tvirtina politologė Rima Urbonaitė.

„Asmeninių sprendimų nėra tiek daug. ES politika yra vieninga tiek dėl sankcijų, tiek reakcijų“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Politologai pabrėžia, kad ES rodo paramą Lietuvai, visgi 3000 migrantų bendrijai kol kas įspūdžio nedaro – prieš dešimtmetį į Graikiją ir Italiją plūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių. Be to, Lietuvai esą trūksta ir diplomatinių pajėgų, ir galbūt patirties, ypač prezidentui, kuris politiku tapo tik prieš dvejus metus.

„Tas trumpas laikas savaime suponuoja tai, kad prezidentas negali turėti nei didžiulės patirties, nei kontaktų“, – sako R. Urbonaitė.

„Mūsų diplomatinė tarnyba nėra pakankama žmogiškąja prasme, kad mes galėtume visur, Irake turėti gilius ryšius, kaip dabar pasirodo, kad reikėtų“, – sako L. Jonavičius.

Irako delegacija šią savaitę atvyko į Vilnių. 

„Aš norėčiau, kad lūkesčiai tose temose būtų labai adekvačiai kalibruojami, tai nėra tie klausimai, kurie labai greitai ir paprastai išsisprendžia. Nėra taip, kad atskridęs Irako pareigūnas su savimi išsiveš kelis šimtus žmonių“, – sako I. Šimonytė.

Tuo metu G. Nausėda kartoja, kad sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo politikai priims artimiausiu metu, tačiau prieš tai vertins, kokios realios naudos tai duotų.


Rašyti komentarą...
O
Ona
2021-07-29 21:05:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vėl garsiosios komjaunimo tetos dukterėčia aiškina savo sapnus. Jei kas išlaiko sveiką protą Lietuvoje, tai tik Prezidentas, o iš PIŠ vyriausybės jam jokios pagalbos
Atsakyti
-1

p
papajus
2021-07-29 22:17:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai-kad.visai lietuvos valdziai,GALVOI= NEI PRUOTO= NEI SMIEGENU..DEBYLU ir PYDARIUGU KRASTAS,ta visa P R O E B A L T Y J A..
Atsakyti
0

Žirgą galva
2021-07-29 21:13:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bet jau kokia arogancija pas premjere, baisu ir žiūrėt, ta vaizdą, kai Viktara dzentelmeniškai duada savo ranką, ši dar galvoja verta kisti savo kanopa ar ne, baisu žiūrėt, kita galva kraipo iš pikcio į visas pusias, jau joms pareina gal paskutinioji tu vištu
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų