Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai ruošia specialią techniką. Netrukus pakels droną, kuris yra pritaikytas labai detaliai fiksuoti žemės paviršių. Tada aparatas siunčia duomenis į šią mobilią anteną: „Gulsčiuojam palydovinę anteną, kuri reikalinga geolokacinei informacijai suteikti visom aerofotonuotraukom. Reikia pastatyti 180 aukštį tiksliai, kad būtų milimetras į milimetrą ir turėsim labai tikslią informaciją.“
Dronas pakyla bei pradeda fiksuoti Klaipėdos paplūdimį. Ši naują technologija sukuria 3D reljefo modelį. Taip agentūros darbuotojai gali stebėti net menkiausius pokyčius jūros pakrantėse. Analizuodami jį specialistai nustatė, jog po pernykščių audrų Klaipėdos paplūdimiai atsistatė nežymiai, o Palangos pliažai siaurėja. Vienoje vietoje iš pernai buvusio 80 metrų pločio ruožo liko tik 40 metrų.
„Kopagūbris nėra taip paveikta stipriai, nes tos audros nebuvo tokios intensyvios, bet paplūdimys tikrai yra pasiaurėjęs, ypač Palangos rekreacinėj zonoj. Bendrai matome, kad yra pasiaurėjimas ir pablogėjimas visų krantų būklės“, – komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Donatas Bagočius.
Pernai vasarą Palangos paplūdimiai tiesiog plyšo per visas siūles. Tad pliažams mažėjant, per karščius čia atvykti žadantys kurorto svečiai jau svarsto, ar neteks gulėti trinantis nugaromis su visai nepažįstamais žmonėmis:
„Kiek žinau, Palangoje visada labai daug žmonių būna, tai tikrai problema būtų.“
„Užteks. Kas norės, tam užteks. Nevažiuokit į jokias Turkijas, važiuokit į Palangą visi.“
„Mažai žmonių tilps.“
„Vasarą smėliuko biški užveš ir gerai bus.“
Tačiau šiemet Lietuvos pliažų smėliu pildyti niekas nežada. Klaipėdos paplūdimius išsaugoti pilamu smėliu jau ne pirmus metus bando Uosto direkcija. Gilinant uosto kanalą, švarų smėlį žemsiurbė pylė į jūrą šalia pliažo – taip suformuotas pylimas neleidžia vėjams bei bangoms pakrantės nuplauti. Tačiau artimiausiais metais jokių panašių darbų neketinama imtis, tad ir smėlio Direkcija nepils.
Palangos valdininkai aiškina, esą už pildymą smėliu yra atsakinga Aplinkos ministerija, o paraiškas tokiems darbams bus galima teikti tik nuo kitų metų. Tad dabar kurortui esą teks iš padėties suktis įprastiniu kopų tvirtinimu ir savomis lėšomis.
„Kaip ir kiekvienais metais, ruošiamės artėjančiam sezonui, yra atnaujinami takai, yra klojami šakų klojiniai, rengiamasi vasaros sezonui“, – kalba Palangos ekologė Reda Kairienė.
Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad paplūdimių nykimas – kasmetinis reiškinys, tad Palangos savivaldybės pareiga planuoti bei nusimatyti lėšas ir patiems, o ne vien laukti pagalbos iš biudžeto.
„Ministerija tvirtina krantotvarkos priemones, tačiau už krantotvarkos priemonių įgyvendinimą yra atsakingos savivaldybės. Dalį lėšų programos įgyvendinimui numatyta skirti iš europinės paramos, tačiau krantotvarka yra nuolatinis procesas ir jo vykdymu savivaldybės taip pat turi rūpintis ir privalo planuotis bei nusimatyti reikalingas lėšas“, – tvirtina Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Justina Čunderova.
O mokslininkai sako, jog pliažus smėliu reikia pildyti nuolat, mat tokius darbus atliekant tik kas kelerius metus ilgalaikio efekto negalima tikėtis.
„Pas mus yra išilginė nuosėdų pernaša. Tai yra smėlio pernaša iš pietų į šiaurę ir tas smėlis, kuris yra išpilamas pas mus arba yra mūsų paplūdimiuose anksčiau ar vėliau iš lėto nukeliauja pas brolius latvius“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Vis tik, anot mokslininkų, kartais į pagalbą gali ateiti ir pati gamta.Pernai rudenį Šventosios paplūdimiuose vėjas pūtė nuo kranto, be to, nuseko Baltija, tad susiformavo retas reiškinys vadinamas nuoputa ir jūra atidavė milžiniškus smėlio plotus. Po geros savaitės viskas grįžo į savo vietas. Tad, anot specialistų, jei vasarą Baltija kiek nuslūgs, poilsiautojams grūstis neteks. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad 10 centimetrų nuslūgęs jūros vanduo atidengia daugiau nei metrą pliažo.
