Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis išbando raginį kirvuką. Medį jis tašo kuo puikiausiai.
„Per ilgesnį laiką buvo galima kažką pasigaminti iš medienos, o jeigu keletas vyrų su panašiais kirviais tai gal ir rimtesnį medį buvo galima įveikti, nukirsti“, – pasakoja S. Rumbutis.
Kirvis Parupės kaime, Biržų rajone rasto seniausio Lietuvos artefakto – 13 tūkstančių metų skaičiuojančio Lyngby tipo kirvio kopija. Tik pagaminta iš šiuolaikinio šiaurinio elnio rago.
Kietas ir aštrus – su tokiu lengva nudobti ir gyvūną – poledyninio žmogaus pagrindinį maisto šaltinį. Muziejininkas pasakoja, kad norint sumeistrauti tokį įrankį teko paplušėti, tad stebisi kiek anuomečiam žmogui užtrukdavęs šis procesas.
„Mes naudojome šiuolaikinius įrankius, įvarius pjūklus, kampinius šlifuoklius ir panašius dalykus ir tai pagaminti tą įrankį užtruko“, – kalba S. Rumbutis.
O štai originalą tyrinėję mokslininkai sako, kad tai ilgus tūkstantmečius buvęs populiariausias žmonių įnagis.
„Iš Vidurio Europos, Čekijos teritorijos yra panašių dirbinių, siekiantys apie 30–40 tūkstančių metų ir jei pažiūrėtumėt Aliaskos radinius iš 17 amžiaus – jie turi išlikusią tokią pat formą“, – teigia mokslininkas Gvidas Slah.
Ant kirvio rasti įbrėžimai ir dalelės patvirtina, kad dažniausiai jį naudojo medžio apdirbimui, bet ne vien jo tašymui. Kirvio kotas buvo kažkuo apvyniotas, matyt, kad būtų patogiau laikyti.
„Viršutinė dalis ji lygiagrečiai sudėvėta pagal ašmenis, tai tikėtina, kad jį naudojo perskelti rąstus, rąstelius, kurie buvo tuo periodu, ir išgauti lanko gamybai ar kito inventoriaus gamybai“, – aiškina G. Slah.
Ant kirvuko aptiko ir smuklių angliukų, o tai liudija, kad toje vietoje pasitraukus ledynui žmonės – medžiotojai klajokliai buvo įkūrę stovyklavietę, kūreno laužus, greičiausiai šalia migruojančių šiaurės elnių takų.
„Mes aptikome ir daugiau titnaginių dirbinių, kurie būdingi tam laikotarpiui – tai vėlyvojo paleolito dirbinys“, – sako G. Slah.
Toks įnagis tiko šaknims ar šakniavaisiams iš po žemės kasti, medžioklei, būstui susiręsti, ir net genčių kovose – atstojo tomahaukus.
„Buvo plačiai naudojamas, jį buvo sąlyginai nesunku pasidaryti, nes medžiagos daug, tai funkcijos galėjo būti įvairios – pradedant nuo karo konfliktų, baigiant kažkokia palapinės konstrukcijos dalimi“, – pasakoja G. Slah.
Eksponatas – Lyngby tipo kirvis saugomas Nacionaliniame muziejuje, o dabar eksponuojamas Mažeikiuose. Iš Kauno atkeliavo ir jo kopija, kad lankytojai ne tik per stiklą galėtų apžiūrėti originalą, bet ir patyrinėtų beveik niekuo nesiskiriančią kopiją.
