Jau trečius metus Kuršių nerijoje vyksta specialus projektas. Iš įvairių Lietuvos vietų biologai čia atveža ožkų bei avių, kad šios nuėstų invazinius augalus, kurie bando išstumti tik vietinei florai būdingas rūšis.
Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė teigia: „Mūsų svarbiausias tikslas tų avyčių, kad mes norim palaikyti miško pievas, kurios užželdinėja ir apauga mišku ir medžiais. Avytės turėjo atlikti tokią funkciją, kad tiesiog žoliapjovės, kurios nupjauna, ir ką mes norim atgaivinti, tai tam tikrų, retų augalų augimvietes ir palaikyti tas atviras buveines.“
Taip pat ramiai žolę rupšnojo ir šalia Nidos iš Dzūkijos atvykusios avys, kai staiga jas ėmė pulti ir vaikyti du iš nežinia kur atsiradę nemaži šunys.
„Mes prieš pradėdami šį projektą, aišku, buvom ramūs, kad čia neatbėgs koks vilkas ar kitas plėšrus gyvūnas ir tos avys tikrai jausis saugiai“, – sako D. Juškevičienė.
Vykdydami invazinius augalus nuėdančių gyvulių projektą, ekologai kviečia avis bei ožkas ganyti žmonės iš visų pasaulio šalių. Tad pirmą dieną į šį darbą atvykusi britė pirmoji pamatė, kas nutiko.
„Pusę aštuntos, mūsų piemenaitė Ketrin, kuri mėnesį laiko dabar globos šias avis, buvo jos pirma darbo diena, ji nuėjo pas avytes ir sako, aptvaras išvartytas, avys išsilakstė, o aptvaro viduje du šunys laksto. Puolė skambinti, kam galėjo, kas galėjo susirinko, pagavo tuos šunis, surinko avis, o viena buvo labai apkandžiota, apdraskyta – gerklė iškąsta ir užpakalinė koja“, – pasakoja liudininkas Giedrius Globys.
Ekologai teigia, kad šunys atbėgo iš Karaliaučiaus krašto. Esą juos užfiksavo ir pasieniečiai. Mat avys ganosi visai šalia sienos.
„Kadangi ten yra šalia pasienio ruožas, kad galbūt, tai pabėgo pasieniečių šunys tarnybiniai, bet mes kai su jais susisiekėm, jie mus informavo, kad jau antrą dieną stebi tuos šunis, kad jie, panašu, ateina iš Kaliningrado pusės. Nu tai, turim migrantus – problemą opią visai Lietuvai, turim ir mes čia“, – sako D. Juškevičienė.
Šiai nuomonei pritaria ir dabar šunis globojantys bei jų šeimininkų ieškantys „Nuaro“ darbuotojai. Pasak jų, Kuršių nerijoje beglobių šunų nėra, visi turi šeimininkus. Vienintelis iškvietimas sugauti beglobį šunį buvo prieš aštuonerius metus ir šis, kaip paaiškėjo, taip pat buvo iš Karaliaučiaus. Taip pat ir šį kartą – kalė rujoja, tad patinas ją atsekė.
„Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė tvirtina: „Mes gavome ne vieną pranešimą iš pasienio, kad tiek naktį, tiek dieną, kažkokie du šunys kerta sieną. Ir manome, kad tai galėjo būti tie patys šunys. Kurie instinkto vedami, pamatę avis, tiesiog įbėgo toliau į Lietuvos teritoriją. Šunys nebuvo alkani, jie tikrai puolė ne iš alkio, tai yra instinktas, tai yra medžioklės instinktas.“
„Nuaro“ darbuotojai sako, kad dabar ieško šunų savininkų, net kreipėsi į Karaliaučiaus analogiškas tarnybas. Mat, matosi, kad keturkojai buvo prižiūrėti, tačiau laikyti lauke. Apie tai byloja ir vieno jų nutrūkęs antkaklis.
„Šunys tikrai yra laikyti lauke, nes yra murzino kailio, gal būt ir kelionė išmurzino, yra antkaklis ant kalytės, kaip matėm, o šuniukas dėvi nuo blusų antkaklį. Tai vėl gi rodo, kad turėjo namus“, – sako G. Liutkuvienė.
Vis tik, Kuršių nerijos ekologai sako, kad dėl šio incidento invazinius augalus ėdančių avių bei ožkų projektas nenutrūks. Tačiau kyla klausimas kaip reikės perduoti šunis jų savininkams, jei paaiškės, kad šie yra Karaliaučiaus krašto gyventojai, mat pasienio punktas ties Nida su šia sritimi uždarytas.
