REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol Vakarų pasaulio valstybės bando susidoroti su koronaviruso pandemijos krize, į jas nusitaikė ir kibernetinių išpuolių rengėjai. Didžiules atakas, siejamas su Rusijos programišiais, patyrė įvairios JAV įstaigos, o nuošalyje šio kibernetinio karo nelieka ir Lietuva. Praėjusią savaitę mūsų šalies institucijos patyrė didžiulį išpuolį, kurį lydėjo ir nemaža dozė melagingų pranešimų.

Kol Vakarų pasaulio valstybės bando susidoroti su koronaviruso pandemijos krize, į jas nusitaikė ir kibernetinių išpuolių rengėjai. Didžiules atakas, siejamas su Rusijos programišiais, patyrė įvairios JAV įstaigos, o nuošalyje šio kibernetinio karo nelieka ir Lietuva. Praėjusią savaitę mūsų šalies institucijos patyrė didžiulį išpuolį, kurį lydėjo ir nemaža dozė melagingų pranešimų.

REKLAMA

Ko gero, daugelis pastebėjote, kad pirmadienį reikalai internete klostėsi ne taip, kaip įprastai. Vidudienį bandant prisijungti prie „Gmail“ pašto, ar socialinio tinklo „Youtube“, to padaryti nepavyko. Interneto milžino „Google" serveriai buvo sutrikdyti visame pasaulyje, o problemas pašalinti pavyko tik po 45 minučių.

Jeigu dėl to kilo nepatogumų negalint atsakyti į svarbų laišką, kai kurie prisipažino nuo interneto priklausantys dar labiau. Vienas „Twitter" vartotojas tuo metu parašė, kad sėdi tamsiame kambaryje, nes jo šviesas namie valdo „Google Home" programėlė. Ir pridūrė, kad tokioje situacijoje labai daug ką permąsto.

REKLAMA
REKLAMA

Kol kas nežinia, ar tai sutapimas, tačiau pastaruoju metu JAV patiria tikrą kibernetinio karo puolimą. Skelbiama apie išpuolius prieš kai kurių valstybinių įstaigų sistemas, nukentėjo net ir kibernetinio saugumo kompanijos. Dėl to savo vizitą Europoje turėjo anksčiau laiko nutraukti Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. 

REKLAMA

Praėjusią savaitę skelbta ir apie kibernetinį išpuolį prieš Europos vaistų agentūrą, kuri šiuo metu sprendžia, ar leisti Europos sąjungoje naudoti sukurtas vakcinas nuo koronaviruso. „Pfizer“ ir „BioNtech“ sukurtos vakcinos duomenis per išpuolį kažkas pasisavino. 

Prieš kelias savaites kibernetinį išpuolį patyrė ir vienas populiariausių sporto klubų pasaulyje – „Manchester United“. Įsilaužėliai galėjo perimti duomenis apie klubo gerbėjus, o taip pat ir konfidencialią klubo informaciją. Anglijos žiniasklaida skelbė, kad iš klubo reikalauta milijoninės išpirkos. 

REKLAMA
REKLAMA

Tad kol Vakarų pasaulis bando dorotis su pandemijos krize, kažkas naudojasi padidėjusia sumaištimi ir bando sukurti dar didesnę sumaištį. Kai kurie pasaulio ekspertai įtaria, kad už visų išpuolių stovi ne kas kita, o programišiai iš Rusijos. Ar bent jau vykdė išpuolius su Kremliaus žinia. Lietuva taip pat neliko nuošalyje – Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad praėjusią savaitę įvykdytas vienas didžiausių pastaruoju metu išpuolių.

„Gruodžio 9 dieną, jau ryte, įvyko prisijungimai prie tinklalapių, visa eilė tinklalapių, šiai dienai jau nustatyta 22 interneto tinklalapiai, kurie buvo paveikti šios atakos“, – sako Kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiau nei 20 puslapių, į kuriuos įsilaužta – valstybinių institucijų, dauguma priklauso savivaldybėms. Įsilaužimą lydėjo ir dezinformacinė ataka – tinklalapiuose programišiai įdėjo melagingas naujienas apie neva Lietuvos pasienyje sulaikytą lenkų diplomatą, apie Šiaulių oro uostą bei šauktinių sąrašų sudarymą. Visa tai pradėta platinti elektroniniais laiškais iš neva valstybinių institucijų.

„Čia tikrai nekalbam apie ekonominių nusikaltimų, taip vadinamų cyber crime nusikalstamumą, siekiant pasipelnyti, tai yra įtaka prieš mūsų valstybę, mūsų situaciją, mūsų sudėtingą situaciją valstybėje ir kompromituojančią informaciją, dezinformaciją, reikėtų įvardinti sklaida“, – pasakoja R. Rainys.

REKLAMA

Ši koordinuota ataka yra viena didžiausių nuo 2008-ųjų metų. Jos įgyvendinimo laikas taip pat ypatingas – Skvernelio Vyriausybė perdavinėjo valdžios vairą Šimonytės kabinetui, o koronaviruso situacija blogėjo kasdien.

„Keičiasi situacija ir, kas svarbiausia, keičiasi kontekstas. Mes iš taikos būsenos, sąlyginės taikos, pereinam į krizės būseną, informacinio karo būseną, ir tai ypatingai didina tokių atakų, tokių dezinformacinių atakų efektyvumą“, – kalbėjo Vilniaus universiteto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

Neseniai programišiai melagingai skelbė, o apkvailinti lietuviai „Facebooke" dalijosi sufalsifikuotomis žinutėmis, kad naujasis karo policijos įstatymas leis jai įsiveržti į civilių gyventojų namus, juos suimti. Tai antivakseriai siejo skiepijimu nuo koronaviruso – esą, jei žmogus nesiskiepys, jis sulauks karo policijos vizito.

REKLAMA

„Akivaizdu, čia yra siejama, a: diskredituoti pačią kariuomenę, nes reitingai aukšti, pasitikėjimas didelis, per tokius mažus paslydimus, reitingai gali slysti ir pasitikėjimas kristi, taip pat sakyčiau, ir tas akivaizdžiai jautėsi ir iš diskusijų ir klausimų, kuriuos man uždavė, ar čia negalima susieti su tuo, kad čia gali būti komendanto valanda įvesta, ar dar kažkas“, – sako Vilniaus universiteto docentas Deividas Šlekys.

Dėl šios informacijos vien Seimo nariai sulaukė maždaug 800 laiškų, su reikalavimu įstatymą atšaukti. Vakcinavimas ir pats koronavirusas taip pat yra dezinformacijos skleidėjų akiratyje. Įvairūs neadekvatūs asmenys platina žinias neva pačio viruso nėra, ir kad skiepais norima kontroliuoti visuomenes. Toks melas daro poveikį visuomenei – mažiau apsišvietę ir išsilavinę žmonės ima abejoti, mažėja norinčių skiepytis ir daugėja skepticizmo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Apklausas atlikusios įmonės nurodo, kad tai yra, cituoju, tai yra bedarbiai asmenys, gaunantys žemas pajamas, gyvenantys mažuose miestuose ir nedirbančios moterys. Kokios dažniausios priežastys nesiskiepyti, dažniausiai argumentai sukrenta į 3 kategorijas, abejojimas skiepų svarba, efektyvumu, arba saugumu“, – pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja Austė Valinčiūtė.

Melagingų naujienų feisbuke poveikį žmonėms jaučia net ir šalies medikai.

„Mes kalbėsim su savo darbuotojais apie tai, apie saugumą, ir bandysim griauti visas šitas fake istorijas, kurias jūs minėjote, kurių iš tikro yra labai daug, netgi paveikti to ir patys medikai, jau nekalbu apie gyventojus“, – teigia Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius.

Kariuomenės atstovai atskleidė ir kad Sveikatos apsaugos ministerija pastaruoju metu nuolat sulaukia Kremliaus propagandą skleidžiančių Rusijos žurnalistų paklausimų tiek apie pandemijos valdymą, ar įvairius su tuo susijusius pirkimus, tiek ir apie Lietuvos gyventojų nuotaikas. Tačiau šie paklausimai būna ignoruojami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų