Ilgai žadėtas galimybių pasas klimpsta, bet Šimonytė ir Armonaitė laikosi savo

Seimo pirmininkė Čmilytė – Nielsen ragina projekto nebeskubinti ir jam numatytus pinigus bei energiją skirti uždarytiems verslams remti. Seimo vadovė abejoja, ar verta Lietuvoje kurti europietiško sertifikato analogą, kuris Europos Sąjungoje turi pasirodyti jau kitą mėnesį. Tačiau Premjerė Šimonytė ir ministrė Armonaitė lietuviškojo galimybių paso neatsisako ir jį žada pasiūlyti dar šį mėnesį. 

Baras Šiauliuose jau dvi savaites aptarnauja klientus lauke. Visgi orai šį pavasarį nelepina, tad ir klientų prie šių staliukų labai trūksta.

„Jei būtų galimybė, leistų į vidų, žmonės sėdėtų daugiau viduje. Nuo oro sąlygų labai priklausomi. Šiandieną žmonių ir klientų nelabai yra“, – sako baro savininkas Martynas Jatautas.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Aiškėja, kokias galimybes atvertų Europos žaliasis pasas

Baras gamina ir maistą išsinešti, tačiau jo darbuotojai labai laukia, kada galės klientus maitinti ir savo patalpose. Juo labiau, kad lauke vėl tokie žiemiški orai, o viduje šilta ir jauku.

„Viduje būtų žmonėms jaukiau, šilčiau, nereikėtų mums bijoti, kad lietui užlijus, pablogėjus orui, reikės supakuoti maistą išsinešimui. Pasidaro papildomas darbas, viduje žmonės praleistų ramiau ir kokybiškiau laiką“, – pasakoja M. Jatautas.

Tačiau Lietuvoje epideminei situacijai negerėjant, apie maitinimą restoranų patalpose vyriausybė dar nieko nenori nė girdėti. Tiesa, vyriausybė vis dar žada sukurti vadinamąjį galimybių pasą tiems gyventojams, kurie turi imunitetą arba neigiamą koronaviruso testo rezultatą:

„Aš vieną skiepą jau turiu, su vienu dar neleistų. Bet sulaukčiau antro skiepo ir eičiau.“

„Jei persirgę, turi pasą, turėtų leisti tokiems žmonėms valgyti viduje.“

„Kai toks oras, geriau būti viduje.“

Su specialiu QR kodu restoranai ir barai per pirmąjį karantiną registravo savo klientus, kad būtų galima atsekti užsikrėtusiųjų koronavirusu kontaktus. Naujasis galimybių pasas veiktų panašiai, tik toks kodas būtų su e-sveikatos duomenų baze susietoje programėlėje mobiliajame telefone, o jį nuskaitytų restorano darbuotojai. Valgyti restorane įgytų teisę turintieji imunitetą, persirgę ar pasiskiepiję, arba turintys neigiamą korona viruso testą.

REKLAMA

„Tikslas yra ne kurti paralelines sistemas. Naudoti, jei pavyksta pasileisti nacionalinį galimybių pasą anksčiau, vėliau tiesiog jį suintegruoti su europiniu žaliuoju sertifikatu, naudoti tą pačią sistemą“, – teigia ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybei balandį taip ir nesugebėjus pasiūlyti gyventojams galimybių paso, tarp valdančiųjų jau aštrėja trintis. Štai Liberalų sąjūdžio ir Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen jau rėžia, kad vyriausybei nebėra tikslo skubėti ivestuoti pinigus į lietuviškąjį galimybių pasą, mat jau kitą mėnesį turėtų pasirodyti labai panašus europinis žaliasis sertifikatas, kurį lietuviai irgi galės naudoti. Seimo pirmininkei antrina ir konservatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Majauskas.

„Kas padengtų testavimo išlaidas? Nėra aišku, kodėl tarp kriterijų nėra antikūnų testo. Yra žmonių, kurie prasirgo be simptomų. Turint negatyvios patirties kalbant apie „Koronastop" programėlę, kitas iniciatyvas, gal būtų prasminga palaukti bendro sprendimo ir rengtis jam“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen.

„Žmonės, kurie neturi galimybės gauti skiepo, testuotis, būtų apriboti ir neturėtų tokių pačių galimybių kaip ir kiti žmonės, kuriems prieinamas skiepas arba testas“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Tačiau Premjerė Šimonytė ir ministrė Armonaitė ir toliau laikosi savo, kad Lietuvoje pasą būtina pasiūlyti gyventojams ir verslui anksčiau už europinį. Pasak ministrės, techninė sistemos dalis jau paruošta ir šią savaitę Vyriausybė galėtų įteisinti veiklas, kuriomis galės naudotis galimybių paso turėtojai.

„Kai bus visa techninė informacija, galėsime atsakyti, bet tai tikrai ne karvę kainuos. Tai vertiname kaip tarpinį sprendimą iki europinio sertifikato, kurio mintis ir paskirtis yra visiškai kitokia – susijusi su kelionėmis tarp šalių. Tai turi būti sistema, kur šalys pripažįsta. Čia kalbame apie vidinius tikslus“, – pasakoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA

„Buvo aptarta galimybių paso idėja seniai, prieš kurį laiką. Supratau, kad palaikymas yra. Dabar truputėlį staigmena“, – teigia A. Armonaitė.

Verslo atstovus piktina rietenos vyriausybėje, kurios klampina galimybių paso projektą.

„Mums svarbu, kad atlaisvintų verslus. Pasas jau žadėtas prieš savaitę, kad įsigalios vietiniam turizmui, verslų atlaisvinimui. Nesuprantame, kodėl negali dirbti restoranai kas antras staliukas kaip visoje Europoje?“ – kalbėjo restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

„Sporto klubai laukia bet kokios galimybės veikti su mažiau apribojimų. Dabartiniai apribojimai yra labai žiaurūs, sudėtingi, baseinams veikti negalima, grupinės treniruotės 5 žmonėms nerentabilu vesti“, – sako sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Nacionalinio galimybių pasą dar gaubia daugybė klausimų, kuriuos ministerijos turi įteisinti. Vienas klausimų, kiek galios neigiamas koronaviruso testas – vieną, dvi ar tris paras. Taip pat vyriausybė dar svarsto, kokias įteisinti veiklas, kuriomis galės naudotis paso turėtojai. Iki šiol buvo minimos maitinimo ir laisvalaikio paslaugos viduje, sporto klubai, baseinai, didesni nei 150 žmonių renginiai lauke ir viduje, asmeninės šventės, pavyzdžiui vestuvės, kur dalyvauja daugiau nei 2 šeimos ūkiai.


Rašyti komentarą...
z
zzzz
2021-05-03 23:03:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dvi uzsispyrusios ožkos !!!!!!!!!!!!zzzzz
Atsakyti
0

Z
Zzzz
2021-05-03 23:07:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dvi uzsispyrusios ožkos niekas nesigaus tik pinigų plovimas bet vistiek badysim beeee !!!!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų