Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Saugiai supakuotos sėklos iš Lietuvos keliauja į amžino įšalo kaustomus kalnus Arktyje, Norvegijoje, kur įrengta Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla. Šiemet valstybinė miškų tarnyba čia siunčia 41 pavyzdį.
„Pati įvairiausia paletė vietinių medžių rūšių – juodalksnio, karpotojo beržo, pušies, eglės. <...> Ir kitą dalį sudarė miežių mutantų sėklų pavyzdžiai“, – sako Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjas Darius Raudonius.
Svalbardo saugykloje – trečia siunta iš Lietuvos šiemet
Pasak Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjo, ši siunta trečioji. Lietuva Svalbarde atsargas kaupia nuo 2022-ųjų – dabar ten beveik dviejų šimtų penkiasdešimties mūsų šalies augalų sėklos.
„Nuo dekoratyvinių, vaistinių, aromatinių, žemės ūkio, ir javai, sodo, daržo, tarp jų ir miško. <...> Tų veislių, rūšių, hibridų, selekcinių linijų ar laukinių populiacijų, kurios įtrauktos į nacionalinius genetinius išteklius“, – atskleidė skyriaus vedėjas D. Raudonius.
Gerokai daugiau – per 5 tūkst. sėklų pavyzdžių Miškų tarnyba saugo savame genų banke čia, Lietuvoje.
Vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė rodo atidarytą šaldytuvą, kuriame yra beržo sėklos, kurias jie supakuoja ir įlaminuoja.
„Saugome –5, –20 laipsnių temperatūroje, reguliariai kas 5 metus atliekame daigumo tyrimus“, – sako specialistė.
Dalį sėklų laiko ir skystame azote.
„Uosį dabar puola liga, grybas, ir mes uosį norime išsaugoti ateities kartoms, čia saugomas uosis, kuris nebuvo pažeistas tos ligos, tai ateityje mes uosį turėsime“, – džiaugiasi J. Nainienė.
Saugojimui sėklos itin kruopščiai ruošiamos: išvalomos nuo šiukšlių, nereikalingų dalelių ir atliekami įvairūs tyrimai.
„Ir daigumo, gyvybingumo tyrimas – kas užtrunka 20 ir daugiau dienų, kai kurias ir pusę metų reikia daiginti, kitas etapas – sėklų išdžiovinimas, kas užtrunka nuo mėnesio iki 3 mėnesių, kad pasiektume reikiamą drėgmę“, – dalinasi skyriaus vedėjas D. Raudonius.
Svarbu sėklas laikyti keliose saugykloseĮ
Ir Lietuvoje, ir Svalbarde sėklos saugomos šaltyje ir gyvybingos išlieka keliasdešimt metų. Tik mūsų galiūno ąžuolo gilių nėra, mat šaltis joms pražūtingas.
„Kadangi tai yra mėsingos, daug turinčios drėgmės sėklos ir šaltis jas sudraskytų“, – atskleidė skyriaus vedėjas.
Svalbardo saugykla įrengta uolienoje po žeme, 130 metrų gylyje. Šiame genų banke sėklas saugo daugiau nei pusė pasaulio valstybių – sukaupta arti pusantro milijono pavyzdžių.
„Svarbu mums išsaugoti ne vien augalų rūšis, bet kas yra viduje, tai genetinė įvairovė, mes šiandien nežinome, kurios genetinės savybės bus reikalingos ateityje, kaip miškai ar žemės ūkio augalai augs po 50, 100 metų. Mes turime užtikrinti ateities kartoms pasirinkimą“, – atvirauja D. Raudonius.
Saugykla Arktyje atveriama tik 4 kartus per metus, tuomet ir atnaujinamos arba papildomos kolekcijos. Pasak specialistų, keliose vietose saugoti sėklas – itin aktualu.
„Turim pavyzdžių, kad buvo pasaulyje susprogdinti genų bankai“, – nerimauja skyriaus vedėjas.
Ištikus tokiai katastrofai ar gamtos nelaimei, šalis bet kada gali sėklas iš pasaulinės saugyklos susigrąžinti ir atkurti savą augmeniją.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.
