Tokią mintį tv3.lt naujienų portalo laidoje išsakė finansų analitikas Marius Dubnikovas. Su juo kartu diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kainos auga lyginant su praėjusiais mėnesiais ar metais, matome, kad ta infliacija yra. Mariau, kaip jums atrodo, kas nukenčia labiausiai? Ar tie, kuriems algos nesikeičia, nes jų pinigai tiesiog nuvertėja? Jų pirkimo galia yra mažesnė?
M. Dubnikovas: Jei nesikeičia atlyginimas, nukentėjimas yra, nes už tuos pačius pinigus darosi vis sudėtingiau nupirkti tas pačias prekes, kurias esame įpratę pirkti. Gera žinia yra ta, kad per paskutinius du metus atlyginimai Lietuvoje augo vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Tai gerokai viršija infliacijos lygį, o tai reiškia, kad didelė dalis lietuvių įveikia šią infliaciją.
Infliacija skausmingiausia yra mažas pajamas gaunantiems žmonėms, nes jų krepšelis yra stipriai persmelktas maisto prekių, būtiniausių prekių ar šildymo, dujų, kurių kaina kilo 50 procentų – tai paliečia tiesiogiai.
Didesnes pajamas gaunantys žmonės lengviau tai ištveria, nes jie turi tam tikrą amortizaciją. Bet tokiu atveju infliacija skausminga, dabar turime situaciją, kai artėjame prie 5 proc. Paprastai yra sakoma, kad 5 proc. yra tas skausmo barjeras, kur žmonės pajaučia infliaciją ir pradeda kalbėti apie tai, kad nėra visiškai teisinga, kaip turėtų būti.
Gali būti, kad metų pabaigoje Lietuvoje mes viršysime tą 5 proc. barjerą, galbūt net ir reikšmingai – pamatysime 6 proc. ir apie tai diskutuosime daug daugiau. Norėtųsi tikėti, kad infliacijos procesas sekančiais metais šiek tiek prislops ir tokio greičio nematysime.
Kitu atveju, be abejo, tikrai turėsime neramumų dėl to, kad žmonės pradės ir darbdavius spausti, ir Vyriausybę spausti, jog kažkas yra negerai su kainų augimu. Prielaidų kainų augimui yra, nes Lietuvoje mes gyvename meškos ausyje, kur krizės per daug nepatyrėme, išskyrus kelis sektorius ir konkrečius žmonės, kurie dirbo tame sektoriuje, o visi kiti pasididino ir atlyginimus, ir pajamas, gyvena pakankamai gerai ir dalinasi pinigais.
Bet mes pasaulyje nesame vieni, turime ir kaimynus, dideles šalis, nuo kurių ir priklauso ekonomikos ciklas. Sakykite, Aleksandrai, ar nėra jokių juodų debesų Vokietijos ar Amerikos rinkose?
A. Izgorodinas: Kol kas tų juodų debesų nėra. Jei mes imsime Vokietijos ar euro zonos lūkesčius, tai mes matysime, kad praktiškai visuose sektoriuose euro zonoje įmonių nuotaikos yra geriausios per pastaruosius 12 mėn. ir šiai dienai nuotaikos ir toliau sparčiai auga.
Tiesa, reikėtų pripažinti, kad ta statistika truputėlį atsilieka nuo realios situacijos. Kol kas mes matome, kad vasaros statistika euro zonoje rodo, kad euro zonos ekonomika ganėtinai greitai atšoko nuo kovidinių problemų, bet ekonomika dar atsilieka nuo prieškrizinio, prieškovidinio lygio.
Iš tų Europos Sąjungos šalių, kurios pateikė 2 ketvirčio BVP duomenis, yra tik viena valstybė, kurios BVP yra didesnis nei 2019 metų 2 ketvirtį, ir tai yra Lietuva. Tas aspektas, kad mūsų ekonomika puikiai atlaikė kovido bangą, priveda prie to, kad mes turime pakankamai aukštus infliacijos skaičius, nes BVP augimas reiškia mažesnį nedarbą, daugiau laisvų darbo vietų, o tai – spartesnį atlyginimų augimą. Tai vienas iš tų faktorių, kuris šiandien ir kelia kainas Lietuvoje.
Mariau, su jumis esame kalbėję, kad pasibaigus karantinui greičiausiai bus vakarėlio efektas, kada buvo nieko neleidžiama, o dabar viskas galima ir bus taškomasi pinigais. Ar tai vyksta?
M. Dubnikovas: Tikriausiai, visi akivaizdžiai tai matome. Iš tiesų, vakarėlis siūbuojasi, tik jam trukdo dar įvairūs karantininiai suvaržymai, kurių šiek tiek baiminamės. Vasara ne tik už lango – yra ir ekonominė vasara.
Svarbiausia tai, kad žmonės turi pinigų ir darbo, ir visi, kas nori dirbti, gali surasti darbo, nes šiandienai laisvų darbo vietų yra kone daugiausiai per visą laikotarpį. Tai vakarėlis tęsiasi ir jei kovidas mūsų labai rimtai neuždarys, tai vakarėlis gali siūbuoti ir toliau.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
