„Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu. Nekaupiau jų, nebuvo tokio reikalavimo. <...> Nežinau, gal kiti laiko, reiktų jų paklausti“, – gegužės 19-ąją kalbėjo užsienio reikalų ministras, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prieš paskelbdamas naujieną apie galimus pirmalaikius rinkimus ir galimą Vyriausybės pasitraukimą, kalbėjo apie aukštus atsakomybės ir skaidrumo standartus. Užsiminė, kad Europos parlamente čekių už reprezentacines lėšas nekaupė. O maksimalias sumas ėmęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė, kad išmokų sistema be čekių tobula.
„Tvarka labai gera, labai protinga, nereikia nei savivaldybėje, nei namuose parėjus kvitais visas sienas apklijuoti, vietoj tapetų. Europos parlamente jie gauna skaičių, su keliais esu kalbėjęs, jiems per mėnesį yra išmokama apie 30 tūkstančių eurų. Ir jie leidžia savo nuožiūra, nori – alui, nori – minkštoms lovoms. Jeigu Europos Sąjungoje veikia ta tvarka, nežinau, koks idiotas gali paneigti“, – gegužės 23-ąją tvirtino Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Tiek Landsbergis, tiek Matijošaitis apie Europos parlamentą sako ne visišką tiesą. Kiekvienas europarlamentaras per mėnesį ne tik uždirba daugiau nei 7600 eurų į rankas algą, bet bendroms išlaidoms, panašiai kaip savivaldybių tarybų nariai, gauna fiksuotas sumas, beveik 4800 eurų per mėnesį.
„Kas yra biuras: nuomoji patalpas arba nusiperki patalpas, tada moki komunalinius mokesčius, reikia stalo, reikia kėdės. Jeigu reikia paremontuoti, paremontuojam kambarį. Jeigu grindis padažyti – padažom. Jeigu reikia lempą pakeisti – pakeičiam. Kaip namuose“, – aiškina europarlamentaras Bronis Ropė.
„Infliacijai sukilus didžiausia dalis nueina biurų išlaikymui ir pačiai nuomai, o toliau dabar neatsiminsiu, ar mes atnaujinom ten savo kompiuterių parką, telefonų, ką, pirma mintis man kilo, esu investavęs į parodinę veiklą“, – sako europarlamentaras Liudas Mažylis.
Į šias išlaidas patenka patalpų nuomos, jų išlaikymo, pašto, mobilaus ryšio, renginių organizavimo išlaidos, maistas svečiams, baldai, kompiuterinė įranga ir dar daugybė kitų paslaugų.
„Mes gaunam fiksuotą sumą ir, be abejo, kaupiam išlaidas įrodančius dokumentus tam atvejui, jeigu tai parūptų vadinamajam kvestoriui“, – aiškina L. Mažylis.
„Pagal galiojantį reglamentą, Europos parlamento narys, jeigu kyla klausimas iš administracijos pusės, privalo pagrįsti savo išlaidas. Praktiškai tai būtų misija neįmanoma, jei be čekiukų, geriausia tai, žinoma, pagrįsti bankinių išlaidų išrašais“, – kalba europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Europarlamentarai šių pinigų negali naudoti kaip savo, ne darbo tikslais: pavyzdžiui, pirkti prabangius daiktus.
„Bet jeigu tai yra „Roleksas“, brangus, aš nežinau, kokios fantazijos ar administracinės išmonės reikia turėti, kad bandyti pagrįsti tokias išlaidas“, – teigia P. Auštrevičius.
Jei kvestorius liepia pagrįsti savo išlaidas, europarlamentaras privalo parodyti čekius, išrašus iš banko. Tiesa, reguliariai pateikti ataskaitų nereikia.
„Tiek, kiek ir gaunam, tiek ir naudojamės, o atsiskaitymų jokių nėra, būtų labai didelė biurokratija. Jei nenumatyti atsiskaitymai ir diskusijos vyksta parlamente, galbūt reiktų kitaip, bet jeigu pradėtų atsiskaitinėti 705 parlamentarai, tokios krūvos popierių. Ta visa priežiūra brangiau kainuotų nei visi tie pinigai“, – teigia B. Ropė.
„Kaip tas jo vizitas kvestoriaus galėtų atrodyti, mes galim taip ir nesužinoti iki kadencijos pabaigos, o net ir po kadencijos pabaigos išlaidas įrodančius dokumentus mes privalom kaupti, nes tie patikrinimai gali būti ir mūsų kadencijai pasibaigus“, – tvirtina L. Mažylis.
Politologas Bernavas Ivanovas akcentuoja, kad vakaruose visuomenė politikams taiko visai kitus skaidrumo standartus, labiau jais pasitiki, kur ir kaip jie leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.
„Vakarų demokratijos, visų pirma, grindžiamos visuomeniniu saitu ir pasitikėjimu. Pas mus šito nėra: žmogus žmogui vilkas. Ar Europos Sąjungoje, ar Amerikoje, pasitiki žmonės savo kongresmenais, atstovais“, – teigia politologas Bernaras Ivanovas.
Vienas europarlamentaras valdo išties įspūdingas sumas pinigų. Šalia algos ir išmokų bendroms išlaidoms, politikams yra apmokamos kelionės į posėdžius, atskirai finansuojamos ir su veikla susijusios kelionės, įskaitant ir apgyvendinimą. Kai europarlamentaras dirba Briuselyje ar Strasbūre, jis gauna ir 338 eurus dienpinigių. Politikams kompensuojami ir du trečdaliai gydymo išlaidų. Negana to, kiekvienas europarlamentaras padėjėjų įdarbinimui kas mėnesį gali skirti beveik 27 tūkstančius eurų.
