Apie tai, kam ji šviečia, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ar turite gerų žinių tiems, kurie kankinasi su didelėmis paskolomis?
Taip, turiu gerų žinių. Paskutiniu metu rinkose labai pasikeitė prognozės dėl Europos Centrinio banko (ECB) palūkanų dinamikos kitiems metams. Dabar kalbant apie faktą, rinka sako, kad yra maždaug 60 proc. tikimybė, jog ECB mažins palūkanas kitų metų balandį, o birželio mėn. palūkanų mažinimas yra pilnai įskaičiuotas.
Rinka šiuo metu vis optimistiškiau žiūri į palūkanų mažinimą, dėl to, kad naujausi infliacijos duomenys ir išankstiniai infliacijos indikatoriai eurozonoje yra labai pozityvūs. Spalį infliacija sulėtėjo iki 2,9 proc., kai kuriose valstybėse jau turim metinę defliaciją. Svarbiausi yra išankstiniai indikatoriai, tokie kaip Vokietijos importo kainos, Vokietijos pramonės produkcijos kainos ir kiti duomenys. Šie duomenys rodo, kad infliacija eurozonoje turėtų lėtėti.
Jei kalbame apie paskolas, ar reikėtų Lietuvos valstybei dabar skolintis?
Dabar yra pakankamai rizikingas laikotarpis labai stipriai didinti skolinimąsi, nes nuo kitų metų įsigalioja Europos Komisijos fiskalinės taisyklės, kurios reiškia, kad rinkos kitų metų pirmą pusmetį, tol, kol nemažės palūkanos, labai atidžiai žiūrės į ES šalių finansinę situaciją.
Manau, kad pirmą pusmetį skolintis yra gana rizikingas aspektas. Apskritai, viešieji finansai bus kitų metų rinkų dėmesio centre. Dėl to skolintis reikia, jei tai yra labai būtina, jei tai yra papildomos investicijos bet kuriame segmente, reikėtų pirmiausiai paskaičiuoti, ar valstybė gali pavežti papildomą palūkanų naštą, kuri atsiguls ant ekonomikos.
Galbūt skolinti reikėjo anksčiau, prieš metus?
Jei reikia skolintis gynybai, matyt, puikiai suprantame, kad tai yra vienas iš valstybės prioritetų, todėl yra pagrindo kalbėti apie papildomą skolinimąsi gynybai, turint omeny stagnaciją Ukrainos fronte. Bet tokiu atveju reikia pasižiūrėti, ar galime atsisakyti kitų papildomų investicinių projektų, tam, kad valstybės skola pernelyg neužaugtų.
Kas vyksta Vokietijoje, Kinijos ekonomikose?
Vokietijoje matau vis daugiau ir daugiau pozityvių signalų. Akivaizdu, kad Vokietijos ekonomika stabilizuojasi po tos recesijos, kurioje dabar yra šalies ekonomika. Pagrindinis šaltinis, kur stabilizuojasi situacija, tai yra pramonė. Šiuo metu Vokietijos pramonės lūkesčiai yra 6 mėnesių aukštumose, reiškia, tas sektorius, kuris labiausiai tempė Vokietijos ekonomiką žemyn šiais metais, po truputį stabilizuojasi.
Dėl Kinijos ekonomikos matematiškai ir techniškai gerų žinių neturiu. Stagnuoja ekonomika, stagnuoja paslaugos, pramonė ir ypač statybų sektorius. Bet Kinijos valdžia vis labiau ir labiau skatina ekonomiką. Manau, kad jie sugebės stabilizuoti ekonomiką, o ar kitais metais Kinijos ekonomikos laukia didelis atsigavimas, labai priklausys nuo to, kiek valdžia bus pasiryžusi stipriai skatinti ekonomiką. Aš kol kas dėl to būčiau atsargus. Todėl tikėtina, kad Kinija kitais metais stagnuos.
Ar Kinijos subsidijos prekėms nesužlugdys Lietuvos ir Europos pramonės?
Kinijos eksporto kainos paskutiniu metu krenta gana sparčiai, krenta sparčiau nei pasaulinės žaliavų kainos, kas reiškia, kad yra kažkoks papildomas faktorius, dėl ko mažėja Kinijos eksporto kainos.
Akivaizdu, koks yra tas faktorius – tai valstybės įsikišimas. Tai vyksta dėl to, kad Kinija šiuo metu fiksuoja labai žemą vidaus vartojimą ir Kinijos valdžia, bandydama gaivinti ekonomiką, fokusuojasi į eksporto skatinimą.
Poveikis Europai yra teigiamas ir neigiamas tuo pačiu metu. Teigiamas – infliacija, nes eurozonos infliacijos duomenys labai stipriai koreliuoja su Kinijos eksporto kainomis. Kuo mažesnės Kinijos eksporto kainos, tuo sparčiau lėtės infliacija eurozonoje.
Iš kitos pusės tai yra blogai, nes pigus Kinijos importas reiškia, kad pati Europos pramonė susidurs su konkurencingumo problemomis.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
