REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kurioms mokesčių lengvatoms gali ateiti paskutinioji. Mokesčių sistemą su prezidentu Gitanu Nausėda aptarusi finansų ministrė tikina, kad jau artimiausiu metu ekspertai įvertins visas lengvatas ir spręs, kurios turi likti, o kurias reikia naikinti. Ekonomistai neabejoja, kad didžiausias klaustukas pakibęs ties amžina tapusia lengvata centriniam šildymui bei žemdirbių naudojamam dyzelinui.

Kai kurioms mokesčių lengvatoms gali ateiti paskutinioji. Mokesčių sistemą su prezidentu Gitanu Nausėda aptarusi finansų ministrė tikina, kad jau artimiausiu metu ekspertai įvertins visas lengvatas ir spręs, kurios turi likti, o kurias reikia naikinti. Ekonomistai neabejoja, kad didžiausias klaustukas pakibęs ties amžina tapusia lengvata centriniam šildymui bei žemdirbių naudojamam dyzelinui.

REKLAMA

Dar prezidentūra viliasi iš šešėlio ištraukti du milijardus eurų. Tik ar pavyks – ekonomistų nuomonės skiriasi.

Šiaulietė pensininkė Marija už savo buto šildymą gruodį sako sumokėjusi apie 40 eurų. Vadinasi, maždaug 4 eurai šios sumos yra pridėtinės vertės mokestis. O jeigu nebūtų lengvatos centriniam šildymui, suma per mėnesį ūgteltų dar keturiais eurais. To ponia Marija visai nenorėtų.

„Nelabai, dirbantiems gal kitaip atrodytų, bet mūsų pensijos nedidelės“, – sako šiaulietė Marija.

O realybė tokia, kad daugelis jau pamiršę ar net nežino, kad turi lengvatą centriniam šildymui, nes naudojasi ja… visi, neatsižvelgiant į pajamas.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, turėtų likti toks pat. Gal galima būtų pagalvot kur nors kitur, bet šildymui...“, – pasakoja Marija.

Naikinti 9 proc. tarifą ir didinti jį iki įprasto 21 procento svarstė dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, bet nesiryžo. O dabartinė valdžia žada peržiūrėti visas dabar taikomas lengvatas.

REKLAMA

„Bus įvertintos visos mokesčių lengvatos, negalėčiau išskirti vienos ar kitos. Visos bus pažiūrėtos iš naujo, nauju žvilgsiu, ar jos vis dar šiandien atitinka tikslą, dėl kurio jos buvo įvestos“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Apie tai prezidentūroje Gintarė Skaistė praėjusią savaitę kalbėjosi su šalies vadovu Gitanu Nausėda.

„Tikrai turime nemažai mokestinių lengvatų, būtina peržiūrėti, kurios duoda naudą, kurios neneša ir sukuria mokestinį neteisingumą. Tada prasminga tokias lengvatas šalinti“, – tada kalbėjo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistai vardija, kokių lengvatų gali nelikti

„Mes nežinome, kiek tiksliai turime lengvatų. Valstybės kontrolė dar prieš porą metų buvo atlikusi išsamų tyrimą ir nustatė, kad Lietuvoje tuo metu galiojo net 215 lengvatų“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.

O iš tų 215-os terminas nustatytas tik keturioms. Pasaulio bankas jau seniai yra pareiškęs, kad neterminuotos lengvatos ilgainiui tampa neaktualios ir nebepalengvina gyvenimo skurstantiesiems.

„Didžiosios dalies lengvatų prasmingumas kelia daug klausimų, dažnai net nepaaiškinama, kodėl viena ar kita lengvata taikoma ir kokį poveikį ta lengvata turi“, – pasakoja Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nei finansų ministrė, nei Prezidentūra neįvardija, kurių mokesčių lengvatų gali nelikti, tačiau pasiūlymus Seimui teikti žada jau pavasario sesijoje. Ekonomistai neabejoja, kad pirmiausia akiratyje atsidurs būtent lengvata centriniam šildymui bei ūkininkų naudojamam dyzelinui.

„Galėtume išvengti lengvatų, kurios siejasi su šildymu namų ūkiam. PVM lengvatos, akcizai lengvatiniai dėl šildymo. Tam reikėtų rimto proveržio renovacijoje“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Dažnai tas žymėtas dyzelinas nebūtinai naudojamas ten, kur priklauso, tai turim iššūkių. Galbūt būtų tikslingiau tiesioginę paramą skirti smulkiesiems ūkininkams vietoj to, kad skiriame visiems lengvatą, įskaitant ir stambiuosius ūkius“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA

Žemdirbiai tam, žinoma, priešinasi. O valdantieji su prezidentūra ketina imtis ir vadinamojo „gyvulių ūkio“ klausimo, kai mokesčių tarifai priklauso ne nuo pajamų dydžio, o nuo jų rūšies.

„Bandysime išdiskutuoti įvairius siūlymus įvairioms verslo rūšims, kaip padaryti apmokestinimą teisingesnį, kad būtų mažiau iškraipymų ir mažiau noro lankstyti iš vienos verslo rūšies į kitą, kad tavo tarifas būtų mažesnis“, – sako G. Skaistė.

Trauks pinigus iš „šešėlio"

Dar, jau eilinį kartą, valdžia pasišovė iš „šešėlio“ ištraukti 2 milijardus eurų. Šį skaičių įvardija prezidento patarėjas.

„Dėl šešėlio netenkame 5 proc. BVP mokestinių pajamų. Žinoma, mūsų biudžetas labai mažas, siekia 30 proc. ekonomikos ir jis didžiąją dalimi mažas dėl šešėlinės ekonomikos“, – pasakoja S. Krėpšta.

REKLAMA

Tiesa, nei Finansų ministerija, nei prezidentas nesitiki dviejų milijardų iš „šešėlio“ ištraukti jau šiais metais. Gintarė Skaistė aiškina, kad planas yra orientuotis į didžiausius pajamas slepiančius sektorius, o ne į smulkius pažeidėjus.

Tiesa, ar pavyks pasiekti proveržį mažinant „šešėlį“, ekonomistai nesutaria. Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad per Covido krizę atsiskaitymai grynaisiais pinigais smarkiai neišaugo, o tai rodo, kad „šešėlinė“ rinka nebe tokia didelė. Visgi Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad nerodyti visų pajamų kai ką gundys pati pandemija.

„Šiemet, panašu, iššūkiai nesibaigs, todėl kovos su šešėliu rezultatai taipogi bus gerokai kuklesni. Nes, kai yra kuklesnė ekonominė raida, susiduriama su sunkumais, tai gali paskatinti tam tikrus ekonominius dalyvius vėl lįsti atgal nusikalstamą, tamsiąją zoną“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Beje, keisti gyventojų pajamų mokesčio tvarkos, nors ir žadėjo, valdžia dar neketina. Vyriausybės programoje numatyta, kad tikslingiau apmokestinti būtų ne kiekvieną dirbantįjį, o namų ūkį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų