Prieš penkerius metus, 2014-ųjų spalio pirmąją, tuometinio Seimo nario Stasio Brundzos iniciatyva dviratininkams buvo uždrausta kirsti pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo savo transporto priemonių. Tokios tvarkos neapsikentę dviratininkai paruošė peticiją ir dar vasarą ją pateikė Vyriausybei.
Peticijoje pabrėžiama, kad dviratininkams būtų leidžiama važiuoti per pėsčiųjų perėją nenulipus nuo dviračio, tačiau tokiu atveju jie būtų įpareigoti praleisti visus automobilius, o juos praleidus važiuoti perėją kertančių pėsčiųjų, taigi 3-7 kilometrų per valandą greičiu.
Ministrų kabinetas tokių norų neišpildė, tad entuziastai patraukė į Seimą. Net keliolika parlamentarų idėją palaikė ir ji virto įstatymo projektu, kuris plenarinių posėdžių salėje greičiausiai bus aptartas pavasario sesijoje.
Pasak Seimo narios Dainiaus Kepenio, šiuo metu galiojančios tvarkos dviratininkai nesilaiko. Tad nauja tvarka įpareigotų dviratininkus elgtis saugiau, o ir įvykus incidentui būtų paprasčiau nustatyti kaltininką. Taip pat pabrėžiama, kad tokių apribojimų esą beveik nesutinkama užsienio valstybėse.
„Apklausus beveik 500 dviratininkų, 9 iš 10 nenulipa nuo dviračių ir mano, kad yra teisūs, nes niekas netrukdo jiems važiuoti. O šis įstatymas kaip tik primins, kad reikia stabtelti prieš perėją, praleisti transportą ir po to saugiai pervažiuoti“, – sako Seimo narys Dainius Kepenis.
Ir šiandien dviratininkai gali nenulipę nuo dviračio važiuoti per tas perėjas, kurios skirtos būtent dviračiams, turi žymėjimą ant važiuojamosios dangos ar šviesoforą, visgi yra ir tokių perėjų, kuriose dviračių takas yra nubrėžtas, tačiau šalia stovi ir pėsčiųjų perėją žymintis kelio ženklas, kuriuo pagal įstatymus reikia vadovautis.
Dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas mano, kad grįžus prie senos tvarkos viskas būtų kur kas paprasčiau. Juolab kad ir eismas vyktų sklandžiau. Prie perėjos stabtelėjusiems vairuotojams nereikėtų laukti, kol dviratininkai nulipinėja nuo savo priemonių.
„Bandymas grįžti prie to, kas buvo anksčiau, ir panaikinti tą absurdišką reikalavimą, kad reikia nulipinėti, nes dabar stovime tokioje vietoje, kur po kelių dienų šis ženklas išnyks ir liks dviračių takas, kuriuo formaliai galima važiuoti, nes šiuo metu to daryti negalima. Už tokį atvejį esu gavęs baudą iš policijos“, – pasakoja bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.
Dauguma vairuotojų mano, kad dviratininkai gali piktnaudžiauti tvarka, todėl padaugės avarijų keliuose. Baiminamasi, kad per perėjas bus važiuojama dideliu greičiu ir esą vairuotojai gali nepamatyti staiga išlindusio dviratininko.
„Negalima taip.“
„Aišku, būtų geriau, kad nuliptų, nes pavojus sau pačiam sukelia. Pamatai kartais per vėlai važiuodamas, nors bandai stabdyti prieš perėją, galvodamas, kad ten kažkas bus.“
„Jeigu jie tvarkingai važiuoja, tai kodėl ne. Man atrodo netrukdo.“
„Protingas žmogui niekas netrukdys, o kvailiui visada kažkas sutrukdo. Manau, kad tas lakstymas per kelią tik iššauks naujų avarijų.“
Pasak kelių policijos atstovų, dalis dviratininkų į buvimą eismo dalyviais dabar žiūri nerimtai – tamsiu paros metu nevilki šviesą atspindinčių liemenių, viršija greitį. Tad vertėtų likti prie dabartinės tvarkos ir laukti, kol pasikeis dviratininkų sąmoningumas.
„Nesavalaikis toks pakeitimas mūsų nuomone, kadangi trūksta drausmingumo tiems patiems dviratininkams ir pėsčiųjų perėja yra padidintos rizikos zona. Didesniu greičiu per perėją važiuojantis dviratininkas pavojingas, nes jo gali ir automobilių vairuotojai nepastebėti. Gali kitaip elgtis ir pėsčiųjų atžvilgiu“, – teigia viršininkas Vytautas Grašys.
Šiuo metu už važiavimą dviračiu pėsčiųjų perėja gali būti skirta bauda nuo 5 iki 11 eurų.
