Sausrai nesitraukiant kaunietė Jūratė mėgina gelbėti savo daržus gausiai liedama vandenį.
„Labai sausa, nežinau kaip, tiesiog byra, jau gaila ir laistyti net, naudos nelabai yra“, – TV3 žinioms pasakojo kaunietė.
Vandentiekio įmonės pastarosiomis dienomis fiksuoja kone 50 proc. didesnį vandens suvartojimą, o dėl to mažėja spaudimas, gyventojai skundžiasi, kad vanduo tamsus, drumstas.
„Atskiruose kvartaluose pasidrumsčia vanduo, nusiskundimų turime dėl kokybės“, – teigė „Kauno vandenys“ direktorius Ramūnas Šulskus.
Vandens tiekėjai ragina gyventojus mažiau vandens lieti piko metu – vakarais.
„Galima laistyti naktį, dieną, o piko metu sukeliame vieni kitiems problemas“, – pridėjo R. Šulskus.
Vilniaus apylinkėse urėdijos darbuotojai šalia kelių, vedančių į miškus, jau stato štai šiuos skelbimus, perspėjančius apie sausros metu tykantį gaisro pavojų.
„Įtempta situacija, sausa, pavojus didžiulis. Kasdien gesinam Lietuvoje po 8 gaisrus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos atstovas Marius Ivanauskas.
Vilniaus rajono savivaldybė jau draudžia gyventojams lankytis miškuose, na o Vilniaus miesto miškuose režimas dar laisvesnis – savivaldybė nesirodyti miške dar tik rekomenduoja.
Dėl sausros ekstremalią padėtį savo teritorijoje jau paskelbė dešimt savivaldybių iš šešiasdešimties, daugiausia šiaurės ir vakarų Lietuvoje. Ūkininkai tvirtina, kad pastarąją parą pasirodęs lietus stichinės sausros nesumažino ir nerimauja, kad derlius šiemet bus beveik perpus mažesnis, o pašarų pasigamins ir dar mažiau – vos 40 proc. to, ką planavo.
„Pirmą kartą mačiau, kaip pjaunama, šienaujama pieva užsidega. Šaknys geltonos, palei žemę labai sausa, nuo peiliukų, akmenukų kibirkšties užsidega pieva. Ūkininkams sudėtingos sąlygos, prašome ŽŪM ir Seimo visoje Lietuvoj paskelbti ekstremalią sausrą, situaciją“, – teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Nukentėję nuo sausros ūkininkai reikalauja Vyriausybės piniginės paramos. Tačiau ši dalinti pinigų neskuba, o žemės ūkio ministras ragina nuo gamtos stichijų padarinių gelbėtis privačiu draudimu. Štai ir Nacionalinis krizių valdymo centras, išklausęs įvairių institucijų vertinimus nusprendė nekreipti dėmesio į ūkininkų organizacijų ir ekstremalią padėtį pasiskelbusių savivaldybių raginimus ir visos šalies mastu dar nesiūlo vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją.
„Pagal duomenis iš žemės ūkio, priešgaisrinės apsaugos, žuvininkystės, nematome būtinų dalykų, kurie leistų skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygmeniu. Turėtų būti daugiau sektorių, kas yra valstybės lygmens ekstremali situacija. Dabar kalbam tik apie kritulių kiekį, viskas gamtos surėdyta“, – svarstė Nacionalinio krizių valdymo centro direktorius Vilmantas Vitkauskas.
Aplinkos ministras antrina, esą ekstremalią situaciją šalyje skelbti dar nėra pagrindo.
„Kol nėra ekstremalios situacijos valstybės mastu, tol nuostolius dengia draudimo bendrovės, kai paskelbiama, įsijungia valstybės kompensavimas. Bet mes negalime keisti kriterijų, kad kažkas to nori“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Girdėdami tokius vertinimus, ūkininkų atstovai neslepia apmaudo.
„Ekstremali situacija turi būti, jei nėra paskelbiama, nežinau, kaip ministras gali padėti, turim matyti, kad yra sausra, kad yra nepakeičiamos sąlygos klimato, turi būti įvardinti. Gal vyriausybė bijo skelbti, nes reikėtų ieškoti finansinės pagalbos, o valstybė gal tiek neturi, dėl to apsiriboja kitais dalykais“, – sakė A. Svitojus.
Sinoptikams pranašaujant savaitgalį lietų, Krizių centras visgi ir kitą savaitę žada toliau stebėti, ar sausra toliau stiprės, ar ims trauktis.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
