Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą.

Verslai klumpa dėl didelių mokesčių už šildymą ir elektrą. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai gavę dviejų milijonų sąskaitą už dujas už gruodžio mėnesį jau nusprendė stabdyti vieną paukščių skerdimo ir apdirbimo cechą. Apie 250 darbuotojų turės pakeisti savo darbo vietą.

REKLAMA

Paukštynų vadovai nesupranta, kodėl jų į bedugnę grimztančio verslo neremia valdžia. O Lietuvos pramonininkai perspėja, kad tokių sąskaitų sumokėti neišgalinčio sumokėti bendrovių gali tik daugėti. Tiesa, anot ekonomistų, Lietuvai bankrotų bangos turėtų pavykti išvengti, esą kenčia visi nuo dujų priklausomi Europos verslininkai.

11 dienų viščiukai auginami Vilniaus paukštyne vienoje iš 193 paukštidžių. Tam, kad viščiukai gerai vystytųsi, patalpose reikia užtikrinti 33 laipsnių temperatūrą.

REKLAMA

„Kai tik tais atvažiuoja į tvartą, jam būtina 33 laipsniai. Tai sudaro labai dideles energetines sąnaudas paukštynams ir šiandieninė energetikos krizė ypatingai skaudžiai kirto paukštynams dėl tos specifikos. Mūsų augintiniai atvažiuoja mažyčiai ir jiems reikia ypatingos temperatūros“, – aiškina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.

Ypatingoje, temperatūroje ypatingos ir sąskaitos už elektrą, šildymą. Siekia nebe šimtus tūkstančių, o milijonus eurų.

„Dujų prieš metus mes sunaudodavom už 390 tūkstančių gruodį. Tai šiuo metu, gruodį, praeitų metų gruodį sąskaita sudarė 2 milijonus 12 tūkstančių eurų. 2 milijonus 12 tūkstančių eurų“, – sako D. Gudačiauskas.

Dėl nepakeliamos sąskaitų naštos verslas nusprendė nuo kovo 14-osios sustabdyti Kaišiadorių paukštyno skerdimo ir išpjaustymo cecho veiklą.

REKLAMA
REKLAMA

„Vieni be valstybės pagalbos paukštininkai tos pandemijos neišgyvens. Praeitų metų pabaigoje valstybė atsisakė mums iš viso padėti motyvuodama, kad paukštienos kainos auga ir kad pagalbos paukštininkystė nereikalauja. Ir rugsėjo mėnesį prasidėjo energetikos kainų krizė“, – teigia D. Gudačiauskas.

250 Kaišiadorių paukštyno darbuotojų turės priimti sprendimą, arba keisti darbą, arba kraustytis į kitą Vilniaus paukštyną.

„Joks investuotojas pats vienas negali tokių sąskaitų pakelti ilgiau negu keletą mėnesių. Kaišiadoryse paukščius nustosime skersti ir perdirbti ir likutį paukščių parsivešime į Vilniaus paukštyną“, – sako D. Gudačiauskas.

Pabranginti paukštieną ir išspręsti visas Lietuvos paukštynų bėdas neleidžia konkurencija. Anot direktoriaus Dariaus Gudačiausko, Lenkijoje paukštienos verslą valstybė remia labiau nei Lietuvoje.

Dalis Lietuvos Seimo narių siūlo elgtis taip, kaip elgiasi kaimyninės valstybės, verslą remti  mokesčių pinigais.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos valdžia nieko nepadarė, amortizuojant kainų augimą arba padedant apsimokėti išaugusias sąskaitas. Jeigu Jūs įvertinsite visiškai nesenai Estijos priimtą septynių žinginių programą, kaip amortizuoti kainų augimą, kaip padėti fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims kompensuojant pabrangusią elektrą arba dujas“, – kalba Seimo narys Algirdas Butkevičius.

„Kai kurios valstybės tiesiogiai kompensuoja tas išlaidas, prisiima nuostolius sau, dengia nuostolius iš mokesčių mokėtojų pinigų. Niekas nenori, kad valstybė visų mokesčių mokėtojų sąskaita pradėtų gelbėti ir subsidijuoti labai platų ratą verslų, nes galų gale kažkas turės sumokėti“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuva nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui paruošė lengvatines paskolas. Neva jomis galės pasinaudoti ir dėl išaugusių sąskaitų kenčiantys verslai.

„Pasiūlė pusę milijardo paskolų lengvatinėmis sąlygomis praktiškai už nulines palūkanas, INVEGA garantuoja paskolas. Tam, kad įmonės trumpuoju laikotarpiu iki vienerių metų galėtų pasiskolinti“, – sako N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pasiskolinti galės ne visi. Mat, kiekvienas verslas bus vertinamas individualiai. Pavyzdžiui, jei bendrovė bus nukentėjusi tik nuo aukštų šildymo, elektros sąskaitų paskolos galės ir neskirti. Pramonininkų atstovai prognozuoja, kad tokių bendrovių kaip „Kaišiadorių paukštynas“ daugės.

„Pats didžiausias pavyzdys tai „Achema“, kuri pusę savo gamybos sustabdė, nes pasidarė nerentabili dėl dujų kainų. Visos kitos labai priklauso nuo to, kiek yra sukauptų riebalų, kiek gali įmonės kentėti, laukti. Nuo to ir priklausys, kiek tokių atvejų kaip Kaišiadorių paukštynas, ar „Achema" Lietuvoje bus, bet problemų turi visos“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Nėra labai didės dramos dėl to, kad tai ne vien Lietuvos problema. Jeigu tai būtų tik tai Lietuvoje pakilusios dujų kainos, tai aišku, kad daugeliui eksportuojančių įmonių būtų labai sudėtinga situacija, bet kadangi tokios didžiules kainas moka visos Europos įmonės, tai natūralu, kad viena iš pagrindinių pasekmių tokio scenarijaus padėties bus tai, kad daugelis įmonių perkels padidėjusias sąnaudas galutiniams vartotojams“, – teigia N. Mačiulis.

Tiksliai prognozuoti ateinančių mėnesių dujų kainas specialistams sunku, nes situaciją lemia ne pasiūla ir paklausa, o aštrėjantys Europos ir Rusijos santykiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų