LRT atlikto tyrimo duomenys rodo, kad politikai savo santykių su verslu galimai tinkamai nedeklaravo. Tiek Prezidentūra, tiek Seimo opozicija reikalauja atsakymų. Iš Seimo opozicijos kritika skrieja į energetikos ministrą Dainių Kreivį. Šį kartą ne dėl elektros rinkos liberalizavimo, o dėl to, kokios akcijos Kreiviui priklauso.
Dainius Kreivys savo privačių interesų deklaracijoje nurodo, kad jis yra bendrovės „Catus“ akcininkas. LRT atlikto tyrimo duomenys rodo, kad ši bendrovė valdo kitą bendrovę „Norteo“, kuri turi „Ignitis grupės“ akcijų ir už tai gauna dividendus. Kitais žodžiais tariant, kuo „Igničiui“ geriau sekasi, tuo daugiau pinigų gauna ir energetikos klausimus nuolat svarstantis ministras Kreivys.
„Kodėl tai reikia slėpti? Kodėl slėpti? Jeigu tu nebijai nieko, neslėpk, deklaruok, parodyk. Ir ministras turėtų atsakyti, kad jis tiesiogiai suinteresuotas „Ignitis“ pelno didinimu“, – teigė valstietis Valius Ąžuolas.
„Tokias akcijas tikrai reikėjo deklaruoti, juo labiau, kad energetikos ministras jis priima sprendimus dėl energetikos srities“, – sakė regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Reikalo deklaruoti nemato
Tiesa, pats Kreivys pasakoja, kad akcijų turi per mažai ir atskirai deklaruoti jų nemato reikalo.
„Akcijų skaičius, kiek man teko vėliau išsiaiškinti, yra nykstamai mažas: 0,0008 procento, tai vienas aspektas. Sekantis aspektas: su „Igničiu“ nieko bendro Energetikos ministerija neturi, nes savininkas yra Finansų ministerija, tai irgi neprivalau deklaruoti“, – aiškino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetikos ministro minimų akcijų vertė, TV3 žiniomis gali viršyti daugiau nei 110 tūkstančių eurų.
„Pagrindinis klausimas, kaip principingai pasielgs Prezidentas. Prezidentas Kreivį priimdamas sakė: tikiuosi, kad nesikartos istorijos, kai jis buvo ministru: kai su mamos akcijomis „Moki, veži.“ Taip pat išlindo dalykai. Dabar išlindo su „Igničio“ akcijomis“, – sakė V. Ąžuolas.
Daug konkrečiau ryšius su „Ignitis“ grupe savo deklaracijoje aprašo darbietis Vytautas Gapšys. Aiškiai nurodyta, kad Seimo narys yra akcininkas.
„Tie asmenys, kurie priima sprendimus ir jautrius sprendimus, bet dėl to skaidrumo bendro turėtų tai padaryti nepaisant to, ar įstatymas numato tą prievolę konkrečiai, ar jie patys turėtų susivokti“, – teigė darbietis Vytautas Gapšys.
Įsipainiojo ir finansų viceministras
Istorijoje įsipainiojo ir dividendus iš „Ignitis“ grupės gauna ne vien Danius Kreivys, bet ir finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Viceministras buvo deklaravęs akcijų pirkimą, tačiau savo ryšius su „Ignitis grupe“ patikslino tik vėliau. Įdomu tai, kad Norkūnas yra tiesiogiai atsakingas už šios grupės kuravimą.
Tiesa, finansų ministrė Gintarė Skaistė čia didelių problemų nemato.
„Turimas akcijų kiekis yra tikrai nedidelis“, – sakė G. Skaistė.
Pasak Gintarės Skaistės, vienas viceministras „Ignitis“ grupės nevaldo. Sprendimus priima visa Finansų ministerija, dėl to rizikos esą nėra.
„Viceministras Norkūnas prieš pradėdamas darbą informavo mane, jog turi įmonės „Ignitis“ akcijų finansų ministerijos personalo skyrius konsultavosi su VTEK institucija, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje. Buvo sutarta, jog bus deklaruota, kad akcijos yra. Tuomet kiekvieno sprendimo atveju bus vertinama, ar kuravimas vieno ar kitos sprendimo daro įtaką asmeninei naudai“, – kalbėjo finansų ministrė.
Nei Kreivys, nei Norkūnas patys tiksliai neįvardija, kiek dividendų gavo iš „Ignitis“ grupės. Už pirmąjį šių metų pusmetį mokamų dividendų vertė siekė 62 euro centus už kiekvieną akciją. Iš viso daugia nei 45-i milijonai eurų visiems akcininkams.
„Aš nenoriu vardinti, kiek tų akcijų turiu. Tų dividendų kiekis yra nereikšmingas. Kadangi aš kuruoju ir valstybės biudžeto formavimą, tai valstybės biudžetą formuojant yra sprendžiama dėl bazinio dydžio, nuo kurio priklauso valstybės tarnautojo atlyginimas. Tai bazinio dydžio padidinimas vienu euru, kas valstybės biudžetui kainuoja virš 20-ies milijonų, man iš tiesų daugiau asmeniškai per darbo užmokestį reiškia, negu dividendai“, – aiškino G. Norkūnas.
Kreipėsi į etikos komisiją
Socialdemokratai jau paskelbė, kad kreipiasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašo išsiaiškinti, ar politikai nepažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarkos.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šią situaciją stebi, tačiau kol kas jokių veiksmų nesiėmė. Komisijos atstovai aiškina, kad politikai privalo deklaruoti akcijas arba kai gali daryti esminę įtaką įmonei – turi daugiau nei pusę visų įmonės akcijų, arba kai įžvelgiamas interesų konfliktas.
„Reikėtų vertinti, žiūrėti, ar vieni, kiti sprendimai gali įtakoti: privatūs interesai priimamus sprendimus“, – sakė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovas Tomas Čaplinskas.
Savo nuomonę išsakė ir prezidentūra. Pasak jos, istorija meta labai rimtą reputacijos šešėlį ministerijoms, kenkia žmonių pasitikėjimui valstybe, kelia abejonių, ar valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Prezidentūra taip pat nori, kad institucijos įvertintų, ar politikai nepažeidė įstatymų.
„Akcijų turėjimas reiškia, kad žmogus įsitraukia į įmonės valdymą, per akcijų turėjimą. Vis dėl to pagal dabartinį reguliavimą esminis klausimas: ar tai gali turėti man tam tikrą įtaką, ar ne?“, – aiškino „Transparency International“ atstovė Ingrida Kalinauskienė.
Beveik 3-is ketvirtadalius „Ignitis grupės“ akcijų valdo Finansų ministerija, likusios priklauso smulkiems investuotojams.
Daugiau žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
O dar ta Kreivienė prisidirbusi su Lietuvos ekonomika gauna postą ambasadoje... Kreiviai - iš tiesų kreivi, ne kitaip.
