Parkavimo aikštelė prie turgaus Charkivo centre. Socialiniuose tinkluose miestiečiai ją jau praminė paliktų automobilių kapinėmis. Kitaip ir nepavadinsi – visi palikti automobiliai miršta lėta ir skausminga mirtimi.
„Vasario 24 d., kai prasidėjo apšaudymai, aikštelė nedirbo. Visiškai užsidarėme, užvėrėme vartus. Grįžome po trijų mėnesių, kai kiek aprimo. Grįžę pamatėme pravirus vartus ir štai, ką turime“, – pasakoja parkavimo aikštelės atstovas Vladimir.
Dieną automobiliai šildosi po saulės spinduliais ir prausiasi lietumi. O naktį aikštelėje verda gyvenimas – automobilius ardo dalimis. Ir visa tai vyksta prie pat policijos, kuri atsisako komentuoti situaciją.
Šių vagysčių pasekmės matomos pažvelgus į mersedesą – nepigų automobilį, kuris kažkaip buvo paliktas. Vagys nuėmė ratus ir iššniukštinėjo saloną. Viską, kas turėjo bent menkiausią vertę, paėmė. Bet paliko krūvą dokumentų: teismo sprendimai, registracijos liudijimai ir kiti popieriai. O viskas prasidėjo dar pirmąją invazijos dieną.
„Neturime išeities, nes gyvename centre, o centre gyventi jau neįmanoma. Virš galvos praskrieja sviediniai – tai labai baisu. Auginu du vaikus“, – sako Charkivo gyventoja Anastasija.
Anastasija – tik viena iš tūkstančių žmonių, kurie vasarį ir kovą būriavosi Charkivo traukinių stotyje. Žmonės galėjo išsivežti tik būtiniausius daiktus. Kai miestą smarkiai apšaudė – daugelis iki čia važiavo savo automobiliais ir juos palikdavo pakelėse ir aikštelėse. Taigi miesto centre, stoties rajone, liko dešimtys tūkstančių automobilių. Daugelis Charkivo gyventojų iki šiol negrįžo, todėl jų automobiliai vis dar laukia šeimininkų. Dalį automobilių atitvėrė „stop“ juostele – jie nepaliesti. O aikštelėje prie turgaus automobilių likimas visiškai kitoks.
„Žmonės evakavosi, taip. Automobilius paliko. Nesu susijęs su tuo, kas vyksta“, – tikina Vladimir.
Aikštelės šeimininkai kratosi bet kokios atsakomybės ir apie vagystes kalbėti nenori. Tikina, kad tris mėnesius nedirbo, o dabar dirba nuo 8 val. iki 14 val. O kas vyksta kitu metu – jie tik numano.
„Pagal įstatymus automobilio, kuris netrukdo eismui, negalima liesti. Jei automobilis paliktas – jis ir liks amžinai, įaugs ir viskas. Tai vyksta daugelyje mūsų miesto kiemų. Ir niekas neturi teisės patraukti automobilio, nes yra šeimininkas ir tik jis valdo savo turtą. O jei šeimininko nėra – nieko nepadarysi“, – aiškina teisininkas Aleksandr Trepetin.
Charkivo gyventojai, nusprendę grįžti į miestą, patiria siaubą pamatę, kaip elgiasi jų tautiečiai. Gudrūs vagys išrenka automobilius iki menkiausių dalių. Kartkartėmis iš šio kapinyno, kaip ir kitų, automobilius ar tai, kas iš jų liko – pasiima.
„Ateina, pasiima. Šiandien vieną automobilį išvežė. Anksčiau 15 modelį ištempė“, – sako Vladimir.
Deja, prasidėjus karui, nusikaltimų nesumažėjo. Daug žmonių net nepaiso karo meto įstatymų ir nesigėdija prie pat policijos pastato nuimti svetimo automobilio variklio dangčio ar durų. Akivaizdu, kad dalis paliktų automobilių jau niekada nevažiuos keliais. O įaugs į žemę, kaip paminklas marodieriams.
