Belgijoje restoraną turinti lietuvė – apie kovą su pandemija ir ką apie lietuviškus patiekalus mano belgai

Lietuvos kavinėms ir restoranams jau džiuginant terasų pasiilgusius tautiečius, suvaržymus maitinimo įstaigoms lengvina ir kitos šalys. Tarp jų ir stipriai nuo koronaviruso nukentėjusi Belgija. Šioje šalyje duris po pusės metų pertraukos vėl atvėrė ir lietuviškų patiekalų restoranas, kurio šeimininkė sutiko pasidalyti, kaip jai teko kovoti su pandemija ir ką apie lietuviškus patiekalus mano patys belgai.

Netoli Briuselio esančiame Liedekerkės miestelyje plėvesuojanti trispalvė matyti iš toli. Ten esančiame „T Kroniksken” restorane šeimininkaujanti Ilona paraugti tiek vietinių, tiek lietuviškų patiekalų siūlo jau du dešimtmečius.

Lietingą dieną lankytojų būna nedaug, tačiau kartu su vyru ir sūnumi besidarbuojanti moteris nesiskundžia. Kiek daugiau nei dviem savaitėm vėliau nei Lietuvoje Belgijos valdžia galiausiai taip pat leido lankytojams atverti restoranų terasas. Kilus antrai pandemijos bangai duris užverti maitinimo įstaigos turėjo dar pernai spalį.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Belgijoje duris atvėrė lietuviškų patiekalų restoranas

„Susirgimų labai daugėjo ir neužilgo po to uždarymo mes patys visi susirgom. Ir sirgom. Tai va tokia buvo pradžia uždarymo“, – sako restorano Belgijoje savininkė Ilona Svarevičiūtė.

Pirmo karantino metu pavasarį Belgijos valdžia verslininkams kaip Ilona nedelsiant pažėrė 4000 eurų siekiančias vienkartines išmokas, papildomas dienines išmokas ir kitą paramą. Tačiau padirbus vos kelis mėnesius vasarą ir vėl liepus užsidaryti rudens pradžioje, parama gerokai sumenko.

„Tai žodžiu, antro karantino metu susidėjo pagalba mums į nulį. Bet kaip sakiau, atsisakėm dejuoti“, – pasakoja I. Svarevičiūtė.

Belgijoje kavinėms užsidarius, nuo viruso pasveikusi Inga, su vyru nesėdėjo rankų sudėję ir grįžo prie to ką jau buvo pradėję pirmo karantino metu. Lietuvišką maistą tiekti į namus. Sulaukę užsakymų, pilnu automobiliu cepelinų, kugelio ar varškėčių jie nuo ankstyvo ryto, kartą per savaitę keliaudavo po visą regioną. Didžioji dalis klientų buvo vietos lietuviai, tačiau nemažo susidomėjimo būta ir tarp kitų tautybių, o to užteko pandemijos metu išlaikyti verslą.

REKLAMA

„Kai vežiojom, tai ir latvių klientus turiu, kuriuos irgi domina lietuviški patiekalai, ir ukrainiečių, ir baltarusių”, – teigia I. Svarevičiūtė.

Pagaliau grįžus prie įprasto darbo restorane, pirmasis Ilonos klientas taip pat cepelinų pasiilgęs tautietis iš Žemaitijos, atvykęs iš gretimo miestelio.

„Tai žinoma, keturi metai nevalgiau lietuviško maisto”, – kalbėjo 25 metų Belgijos lietuvis Rolandas Benetis.

Nors dėl koronaviruso pandemijos Belgijos ekonomikos augimas pernai smuko daugiau nei 6 procentais, tačiau statybų sektoriuje dirbantis Rolandas sako, tiek karantino metu, tiek dabar, darbo turi apsčiai.

„Kiekvieną dieną ir pandemijoj ir nepandemijoj. Kiekvieną dieną. Važinėju ir į Paryžių ir Briuselį“, – sako R. Benetis.

Ilona sako, kad lietuviai į jos restoraną pavalgyti atvažiuoja net iš Prancūzijos ar Vokietijos. Tačiau patys belgai į lietuviškus patiekalus žiūri atsargiai ir mieliau renkasi įprastesnį maistą.

„Kas sako, noriu paragauti, man patinka, tai tada cepelinai, bet belabai daug tokių yra. Visi paragavo, bet ne visiems prigijo“, – pasakoja I. Svarevičiūtė.

Tiesa, pasak Ilonos, Belgijoje paskelbus apie atveriamas terasas atsidaryti suskubo vos 65 procentai maitinimo įstaigų. Vieni, nes neturi terasų, o kiti apskritai nemato galimybių iš to užsidirbti.

Jaunimo pamėgtoje miesto aikštėje, šimtai žmonių nepaisydami draudimo būriuotis daugiau nei po dešimt, susirėmė su policija atvykusia jų paraginti skirstytis. Visgi, nepaisant suirutės kai kuriose miesto vietose, policija džiaugiasi, kad didesnių neramumų pavyko išvengti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų