Visą savo tyrimą žurnalistas nufilmavo slapta kamera, kurios rezultatais pasidalijo su laidos „Karštai su tv3.lt“ žiūrovais.
Pirma stotelė – statybininko darbas
Tariamo bedarbio darbo paieškos prasidėjo nuo bene labiausiai darbuotojų šiuo metu ieškančio statybų sektoriaus. Į darbo poziciją ieškomas statybų darbininkas nekvalifikuotiems darbams. Įsidarbinimo procedūra fiksuojama slaptomis kameromis.
Pirmiausia žurnalistas (tariamas bedarbis) pasiteiravo, ką jam reikės daryti. „Čia dabar „pagalvę“ darom, rytoj kranas atvažiuoja, blokus montuosime, o po to jau į kitą objektą važiuojam“, – kalbėjo jį darbinęs vyras.
Vyras pasakė, kad už savaitę darbo tariamam bedarbiui bus mokama 250 eurų, o jei jis dirbs gerai, tai pinigų jis uždirbs daugiau.
Derybų dėl darbo sąlygų metu paaiškėjo, kad dirbti teks nelegaliai, be jokių sutarčių ir darbo santykių įforminimo raštiškai. O jei netyčia įvyktų trauma darbe, reiktų apie tai tylėti ir neišduoti darbdavio.
„Sakyk, kad trauma namuose atsitiko, nes jeigu juodai dirbsi, tai ant savo atsakomybės, bet jau trečius metus dirbu, gal tik praeitais metais buvo patikrinimas, o taip tai nieks čia nieko netikrina“, – kalbėjo žurnalistą darbinantis vyras.
Darbo inspekcijos inspektoriai tokia situacija nė kiek nesistebi. Nelegalus darbas – statybų sektoriaus sinonimas.
„Sektoriai nesikeičia eilę metų. Tai be abejo didžiąją „liūto“ dalį, deja, bet 62 procentus šiais metais (sudaro – red. past.) statybų sektorius, toliau žemės ūkis, gamyba, autoservisai, viešbučiai ir restoranai“, – teigė Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Antra stotelė – mėsos gaminių cechas
Kita bedarbiu apsimetančio „Karštai su tv3.lt“ korespondento darbo paieškų stotelė – mėsos gaminių cechas. Įsidarbinus čia reikėtų mėsinėti kiaules, gaminti dešras, vyniotinius ir kitus mėsinius skanėstus. Siūlomas uždarbis – šeši eurai už valandą su galimybe gauti daugiau vokelyje.
„Pirmą mėnesį aš turiu pažiūrėti, gausi 1000 ant popieriaus, o į rankas 650“, – atlyginimą įvardijo darbdavė ir pasiteiravo, ar pajamų bedarbiui reikia „oficialiai“.
Kumpiais ir dešromis kvepiančiame mėsos kombinate kone privaloma įdarbinimo procedūros sąlyga tampa kasdien arti tinkamai neapmokamus viršvalandžius. Arti ir tylėti.
Moteris paaiškino, kad darbuotojai dirba nuo 7 ryto iki kada baigiasi darbas, bet viršvalandžiai dvigubai neapmokami.
„Ne. Visi turi reikalų ir dvigubai nebūna, sakau. Visi turi reikalų pas mus, dvigubai nemoku – iš karto sakau. Bet jei man reikia kažkur nuvažiuoti, ar vaiką, tai išleidžiu. Tik be garso“, – tikino moteris.
Anot specialistų, tylėjimas ir savo teisių nežinojimas – tai šūvis į koją sau.
„Jeigu mes kalbame apie viršvalandžius, tai jis turėtų būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis nei normalus valandinis įkainis, o jei poilsio ir švenčių dienomis – nemažiau kaip dvigubai. Dar norėčiau pridėti, kad tų viršvalandžių ribojimas irgi tam tikras yra. Viršvalandžiai turėtų būti su darbuotojo sutikimu ir tam tikrais atvejais – raštišku“, – tikino Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas D. Čeponas.
Atlygis – ir oficialiai, ir neoficialiai
O vilnietis Julius (vadas pakeistas) yra patekęs į kitą situaciją. Jam atlygis mokamas ir oficialiai, ir neoficialiai. Julius savo tikrosios tapatybės neatskleidžia, nes atvirumas dėl pažeidimų darbovietėje jam kainuotų darbo vietą.
„900 algos gaunu į kortelę, o po to, gal po savaitės, po dviejų gaunu, taip vadinkim, vokelį. Dažniausiai tai būna irgi panašiai – apie 900“, – teigė Julius.
Bandymas ieškotis darbo kitur vyrui baigėsi lygiai tokia pat darbuotojų ieškančių darbdavių sąlyga: neimsi vokelio – nedirbsi.
„Visur visur situacija yra ta pati. Visur siūlo dvi puses. Viena suma yra į kortelę, o kita suma yra į vokelį, sakykim, juodais“, – tikino Julius.
„Gyventojai praranda labai daug, nes atėjus pensiniam amžiui, kai reikės gauti senatvės pensiją, tai žmogus negaus tokios pensijos, kokią jis iš tiesų turėtų gauti. Nes nemokėdamas dalies gyventojų pajamų mokesčio darbdavys sutaupo įmonės lėšas, bet darbuotojas netenka visų garantijų, kurios jam priklausytų gaunant pilną darbo užmokestį“, – aiškino VMI kontrolės departamento vyr. patarėjas Rolandas Puncevičius.
Skaičiai nėra džiuginantys. Per 2020 metų pandeminį laikotarpį darbo rinkos šešėlis augo kone 60 procentų, o bendras „šešėlis“, įvairiais skaičiavimais, Lietuvoje siekia nuo 20 iki 25 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tai yra milžiniška ir apie 14 milijardų eurų siekianti suma.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Tai pat pradeti bausti nelegalius darbininkus.
Bet kadagi cia lietuva tai niekas nieko nedaro!
