Kas ir kodėl nenori taikos Ukrainoje Ir kokius signalus mums rodo rusų tanklaivio gaudynės Baltijos jūroje, TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
Turėjęs įvykti aukšto rango oficialių asmenų susitikimas Stambule visgi neįvyko. Kaip vertinate, kas dabar įvyko?
D. Matulionis: Derybos vienokios ar kitokios greičiausiai įvyko, bet kita vertus prezidentas V. Zelenskis labai aiškiai pasakė, kad aš esu pasiruošęs deryboms su V. Putinu. Bet mes realiai matome, kokia yra ta situacija ir Rusija siunčia į derybas trečiaeilę, sakyčiau, delegaciją. Na, ir tuo pačiu demonstruoja, kad iš principo jie nėra suinteresuoti nuoširdžiai pasiekti taikos susitarimo ir referencija į 2022 metų derybas ir tai dar kartą rodo, kad žingsnio į priekį nėra ir todėl derybas reikėtų vertinti labai skeptiškai, tiek galimą jų rezultatą.
Kaip dabar vertinti ir tų pačių amerikiečių poziciją? Nes mes matėm, kad Donaldas Trumpas iš pradžių tikino, kad va aš esu Azijoje, čia bet kada galiu atvažiuoti, atvykti, prisijungti. Bet kai V. Putino nėra, tai sako, o tai kodėl jis turėjo atvykti? Marco Rubio kalba, kad prezidentas yra pasirengęs skirti laiko tiek, kiek reikia, tik tai kam tie susitikimai tokie, jeigu iš jų nieko nebus. Ar tai reiškia, kad V. Putinas žaidžia, o D. Trumpas bando tik tai vaidinti, kad jis gali kažką daryti, bet mes matom, kad jis nieko negali padaryti, jokios įtakos?
D. Matulionis: Ne, aš manau, kad išties tai yra bandymas dar kartą susodinti Rusijos ir Ukrainos delegacijas, galbūt ir žemesniame lygyje. Na, ir tikrai neatmeskime, kad anksčiau ar vėliau įvyks D. Trumpo ir V. Putino susitikimas, bet šiuo atveju turbūt svarbiausia yra, kad rusai pradėtų kalbėti su ukrainiečiais ir atsirastų kažkoks tai kontaktas.
Bet realiai mes nematome didelio intereso iš Rusijos pusės. Mes matome labai aišku interesą iš Ukrainos pusės ir čia ir yra problema. Todėl, kad nuo kovo 11 dienos, kai prezidentas D. Trumpas ir V. Zelenskis sutarė dėl 30-ies dienų paliaubų, tai praėjo du mėnesiai – kaip tų paliaubų nėra, taip nėra, o norint pradėti derybas realias, tai pradžioje turėtų būti nutraukiama ugnis ir derėtis dėl konkrečių taikos sąlygų.
Bet gal čia tiesiog taip V. Putinas žaidžia ir tiek žinių?
D. Matulionis: Tai aš manau, kad taip. Tai yra bandymas žaisti, bandymas parodyti tarsi norėčiau aš tų derybų, tarsi aš jau ir nusiteikęs taikai, bet realiai realūs veiksmai įrodo visiškai priešingai.
Tai kokios mes galime tikėtis tolesnės eigos šito konflikto sprendimo? Kiek tikėtina, kad šitas karas kažkaip sustos ar iš viso kažkokios derybos įvyks?
D. Matulionis: Na, aš manau, kad esminė sąlyga yra paliaubos. 30-ies dienų paliaubos. Jeigu dėl to pavyks sutarti, tai atsiranda tam tikra viltis. Kol to nėra, todėl labai skeptiškai reikia vertinti realius derybų rezultatus. Jeigu jie ir bus kažkokie, nes manau, kad nebus pasiektas sutarimas.
Kaip vertinti kitą atvejį, kurį visi aptarinėjo, tiek NATO užsienio reikalų ministrai, kad į Estijos ekonominius vandenis įplaukė rusų tanklaivis? Kas čia vyksta ir vyko?
D. Matulionis: Tai pirmiausia turėtume pasakyti, kad Rusijai taip vadinamas šešėlinis arba tie vaiduoklių laivai yra labai svarbūs pervežant naftą į trečiąsias pasaulio šalis. Ir išties Europos Sąjunga yra nustačiusi daugybę įvairiausių papildomų sankcijų, sankcionavę 350 laivų. Na, ir išties Baltijos jūroje yra bandymas labiau kontroliuoti tų laivų judėjimą, juos inspektuoti, tikrinti jų draudimo polisus.
Ir estai to ir norėjo, jie norėjo patikrinti laivą ir paprašė, kad jisai judėtų link Estijos teritorinių vandenų, nes realiai neutraliuose vandenyse arba ekonominėj zonoj to tikrinimo atlikti negalima. Laivas atsisakė ir tas konfliktas gilėjo ir tapo gana rimtu incidentu. Ir atitinkamai Rusijos lėktuvai įsitraukė ir iš esmės beveik vieną minutę pažeidė Estijos oro erdvę. Tai dar kartą rodo, kad tų incidentų daugės. Bet aš norėčiau pabrėžti, kad realiai NATO vykdo taip vadinamą „Baltic Sentry“ misija, kurios uždavinys yra stebėti Baltijos jūrą, bet įgaliojimai yra ganėtinai riboti. Manyčiau, kad jeigu norėtume tos šešėlinius laivus riboti, tai turėtume eiti toliau ir taikyti antrinę sankciją šešėliniam laivynui, ko ES netaiko, bet Amerika galėtų taikyti.
Mes girdėjome, kad NATO esą turi algoritmą, kad jeigu tai vyksta, kad visi žino, kas ką daro, bet šiuo atveju nieko neįvyko, tai gal tos reakcijos nebuvo iš NATO? Gal tiesiog tada rusai tikrina savo ribas, kiek jie gali žengti toliau?
D. Matulionis: Mandatas tos „Baltic Sentry“ yra Baltijos jūros stebėjimas ir informacijos suteikimas pakrantės valstybėms. Ir atitinkamai pakrantės valstybės imasi vienokių ar kitokių veiksmų. Taigi naudoti kažkokius tai veiksmus arba reikalauti, įsilaipinti į laivą, būtent ši misija neturi tokio mandato. Bet vien tai, kad Baltijos jūra yra stebima ir yra daug didesnės galimybės identifikuoti laivus, kurie galbūt staiga išmeta inkarą ar ten netyčia kažką padaro, ar tyčia nutraukia mūsų kritinę infrastruktūrą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
