taikos derybos

NATO paragino Ukrainą  nekreipti dėmesio į Rusijos pareiškimus apie pasirengimą „taikos deryboms“, nes V. Putino pareiškimais negalima pasitikėti. Maskva tokią galimybę išnaudoja „atsikvėpti ir pagerinti savo pajėgas“, britų radijo stočiai LBC aiškino aljanso atstovas Mircea Geoana. „Net jeigu jie (Rusijos valdžia) ir pradės kažkuriuo metu kalbėti apie taiką, tai bus kalba ne apie taiką, o apie paliaubas ginkluotės atnaujinimui ir vėlesniam sugrįžimui.

Kelių valstybių patarėjai saugumo klausimais aptaria karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kelios šalys, įskaitant Ukrainą, šiuo metu saugumo patarėjų lygiu aptaria, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – laikraščiui „Märkische Allgemeine Zeitung“ sakė O. Scholzas, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“. Jis pabrėžė, kad „taika įmanoma bet kuriuo metu“, tereikia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nutrauktų savo barbari...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad būtina vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų eskaluoti karą Ukrainoje ir galbūt išplisti į Šiaurės Atlanto aljanso nares. Per susitikimą su užsienio šalių ambasadoriais Turkijos vadovas sakė, kad Ankara toliau sieks atgaivinti Juodosios jūros grūdų susitarimą, kurį Turkija kartu su JT pasiekė tarp Kyjivo ir Maskvos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkiminei kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.

2022 m. taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos metu Kremlius reikalavo atsisakyti Krymo, įvesti privalomą „lygiavertę“ rusų kalbą šalyje, ženkliai sumažinti kariuomenę ir „jokių NATO“. Maža to, V. Putinas dar pasiliko asmeninėms deryboms klausimą dėl rytinių Ukrainos teritorijų. „The Wall Street Journal“ paviešino 2022 m. balandį, kuomet Rusijos pajėgos buvo įsiveržusios giliai į kaimyninę šalį, žlugusių taikos tarp Rusijos ir Ukrainos derybų detales.

Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad tikėtina, jog Turkija ir Kinija rengia savo derybų platformas karui Ukrainoje išspręsti. Pasak ISW analitikų, Rusija gali tuo pasinaudoti, kad skatintų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip anksčiau Kremlius darė remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą politinį taikos planą Ukrainai.

JAV senatorius iš Ohajo valstijos ir respublikonų politikas J. D. Vance‘as viešai pareiškė, kad niekas iš tikrųjų netikėjo, jog Ukraina laimės karą prieš Rusiją. Apie tai politikas pasisakė CNN. „Kiekvienas, turintis smegenų, žino, kad tai visada pasibaigs derybomis. Mintis, kad Ukraina gali nustumti Rusiją atgal iki 1991 m. sienos, yra absurdiška. Niekas tuo iš tikrųjų netikėjo“, – kalbėjo J. D. Vance‘as.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad taikos derybos dėl konflikto šiauriniame Mianmare davė teigiamų rezultatų. Derybos buvo surengtos po ištisas savaites trukusių chuntos ir etninių mažumų ginkluotų grupuočių kovų. „Kinija džiaugiasi, kad Šiaurės Mianmaro konflikto šalys surengė taikos derybas ir pasiekė teigiamų rezultatų“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. Ji pridūrė, kad Pekinas ir toliau teiks paramą ir padės siekti šio tikslo.

Turkija kitą savaitę dalyvaus taikos derybose, kuriose bus svarstomi būdai, kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje, šeštadienį po pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Malta penktadienį paskelbė, kad šioje Viduržemio jūros saloje spalio 28–29 dienomis vyks naujas Ukrainos taikos derybų ratas. Panašūs susitikimai anksčiau šiais metais buvo surengti Džidoje ir Kopenhagoje.