„Baigėsi 2021-ieji metai ir visada smalsu, visada įdomu pažvelgti į tai, o kas gi mūsų laukia kitais, 2022-ais metais. Kurios politikos tendencijos keisis, kurios tendencijos išliks ir kur iš viso eina pasaulis XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio metais?“, – intrigavo A. Valionis.
Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje stiprėjo Kinija, vis garsiau pretenduojanti į lyderio vaidmenį, neatsiliko ir Rusija – ji taip pat pareiškė pretenzijas, tiesa, dažnai nepagrįstas nei ekonomine, nei karine galia, dalyvauti didžiųjų derybose.
Po Šaltojo karo pabaigos 1991–1993 metais amerikiečių politologas Francis Fukuyama pareiškė, jog atėjo „istorijos pabaiga“. Tai reiškė, kad liberalioji demokratija ir rinkos ekonomika galutinai nugalėjo ir įsitvirtina visame pasaulyje. Kartu pasaulio politikos ekspertai pareiškė, jog Jungtinės Amerikos Valstijos tapo vienvaldžiu pasaulio lyderiu – susikūrė vienpolis pasaulio modelis ir tas vadovaujantis polis buvo JAV.
„Tačiau istorijos pabaigos nebūna. Benzino į ugnį įpylė ir izoliacionistinė JAV prezidento Donaldo Trumpo politika, NATO eižėjimas, ES–JAV prekybos sistemos irimas ir Europos strateginės autonomijos idėjos. Pradėjo vėl kurtis daugiapolis pasaulis, kur dėl politinės įtakos varžosi net keli centrai“, – teigė A. Valionis.
Anot jo, dabartinio JAV prezidento Joe Bideno politika šiek tiek stabilizavo pasaulio politikos paveikslą, tačiau daugiausiai nerimo kelia didėjanti Kinijos įtaka.
„NATO telkiasi, Rytų atgrasymo planai rodo ryžtą nenuolaidžiauti. Tuo tarpu naujoji Vokietijos vyriausybė įdėmiai analizuoja „Nord Stream 2“ dujotiekio ekonominius ir politinius aspektus. Rytuose toliau auga Kinijos apetitai. Didėja jos įtaka Afrikoje, Pietryčių Azijoje. Auga karinė galia, o laimėjimai kosmose kelia viso pasaulio nerimą. Svarstoma, ar kitąmet bus puolamas Taivanas“, – pasaulio politikos įžvalgomis dalinosi buvęs užsienio reikalų ministras.
Turkijos ir Rusijos politiniuose santykiuose įtampos taip pat netrūksta. Turkija didina įtaką buvusios Osmanų imperijos teritorijose ir skverbiasi net į Rusijos turkiakalbių kultūrinę erdvę.
„Rusams „rusų pasaulis“ – gera priemonė įtakoti kitų valstybių gyvenimą, jie puikiai žino kultūrinės diplomatijos galimybes ir todėl kreivai žiūri į tokius Turkijos veiksmus“, – teigė A. Valionis
Britanija po išstojimo iš ES norėdama tapti ne tik regionine jėga kuria aljansą CANZUK (Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė). Jis apims liberalizuotą prekybą, užsienio politikos bendradarbiavimą, karinį bendradarbiavimą, tad piliečių judėjimas tarp šių valstybių taptų laisvas.
JAV atominių povandeninių laivų pardavimas Australijai tarytum pradeda naujo karinio aljanso AUKUS kūrimą Pietryčių Azijoje.
„Tai tarsi atsakymas Kinijos aspiracijoms regione. Lietuva dėl regiono politikos aktyvėjimo atsidūrė viena pasaulio politikos centrų. Pradedame suprasti, jog užsienio politikos sprendimai gali mums brangiai kainuoti. Tampame didžiojo pasaulio politinio žaidimo dalyviai ir turime išmokti viską gerai pasverti“, – įsitikinęs A. Valionis.
Plačiau apie tai žiūrėkite ambasadoriaus ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio komentare.
