Anglijoje lietuvių – gerokai daugiau, nei manyta: ekonomistai įžvelgia rimtą problemą

Paaiškėjus, kad lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, net šimtu tūkstančių daugiau, nei manė patys britai, ekspertai svarsto, kokios to pasekmės pačiai Lietuvai. Realesnė statistika paaiškėjo po „Brexit“ atsiradus privalomai užsieniečių registracijai.

Iki šiol dalis tautiečių Jungtinėje Karalystėje tiesiog gyveno ir dirbo nelegaliai, taigi statistikoje buvo nematomi. Užsienio lietuvių bendruomenės tai nestebina, tikrieji skaičiai esą dar didesni.

Dalis ekonomistų įžvelgia problemą – Lietuva esą nepadaro visko, kad šimtus tūkstančių „nematomų“ tautiečių prisikviestų dirbti į tėvynę.

17 metų – tiek elektromechanikos inžinierius Gintaras su šeima išgyveno Jungtinėje Karalystėje. Kol kas į Lietuvą jis grįžo neilgam, tačiau jau rudenį čia persikraustys visam laikui.

„Užaugo vaikai, baigėm studijas, įsigijom turto. Esam pasiruošę pilnai grįžti. Tėvų ilgesys, namų ilgesys paėmė viršų“, – sako Gintaras.

Visgi marijampolietis supranta, kodėl šimtai tūkstančių tautiečių ir toliau lieka emigrantais Jungtinėje Karalystėje.

„Biurokratiniai dalykai labai žmones baido ir, žinoma, kainos. Pirmos būtinybės prekių kainos skiriasi. Lietuvoj didesnės. Palyginti su uždarbiu Lietuvoje, kainos didesnės“, – sako Gintaras.

Tik štai, kiek tų šimtų tūkstančių lietuvių emigrantų gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakymas nustebino pačius britus. Iki liepos pirmosios visi šalyje gyvenantys imigrantai turėjo registruotis, jei nori gauti nuolatinio gyventojo statusą. Iki registracijos Jungtinė Karalystė manė, kad ten ateitį kuriasi pusantro šimto tūkstančio lietuvių. Tačiau tautiečiams puolus tvarkytis dokumentų, paaiškėjo, kad jų – bent 250 tūkstančių. Ir tai, panašu, ne riba.

„Visada manėme, kad jų yra žymiai daugiau, apie 250-300 tūkst. gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Ta priverstinė registracija parodė, kad taip ir yra“, – teigia buvusi lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

REKLAMA

Buvusi lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė, dabar Seimo narė Dalia Asanavičiūtė aiškina, kad nemažai emigrantų tiesiog tūnojo ir tebetūno šešėlyje.

„Yra tam tikra dalis, kurie papuolė į šiuolaikinės vergystės spąstus – nelegaliai dirba, negali parodyti savo pajamų, kad moka mokesčius. Ir negali pretenduoti į sėslumo statusą. Yra ir tokių, kurie savo noru nelegaliai dirba“, – teigia D. Asanavičiūtė.

Taigi, statistiškai po Jungtinės Karalystės atsiskyrimo nuo ES lietuvių britų salyne netgi padaugėjo, o ne sumažėjo. Lietuva tikėjosi, kad po Brexit‘o sukeltos suirutės emigrantai puls į tėvynę, visgi taip nenutiko.

„Išaugimas nėra masinis, kokio buvo tikėtasi, tikrai“, – sako „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Jovita Sandaitė.

Po Brexit‘o grįžtančiųjų skaičius kasmet po truputį augo. Iš viso per ketverius metus į Lietuvą parvyko per 30 tūkstančių emigrantų. O išvykstančiųjų per ketverius metus sumažėjo net triskart. Tačiau vis tiek ieškoti laimės per šį laikotarpį ten iškeliavo beveik 50 tūkstančių tautiečių. Taigi balansas minusinis – emigravo 18 tūkstančių žmonių daugiau nei sugrįžo.

„Viena pagrindinių baimių, susijusių su grįžimu, kiek mes girdime, kurie kreipiasi – vaikų reintegracija sugrįžus“, – teigia J. Sandaitė.

Negrįžtantys emigrantai – praradimas Lietuvai

Pasak projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovės, emigrantai grįžti nesiryžta ir dėl to, kad gimtinėje žmonės esą pikti, ir, žinoma, dėl pinigų: „Algos, bet ne tiek darbo užmokesčio dydis, bet apskritai savirealizacijos klausimai – įsidarbinimo galimybės, verslo kūrimo galimybės.“

Beje, gavusieji nuolatinio gyventojo statusą Jungtinėje Karalystėje, penkeriems metams be problemų galės grįžti į Lietuvą, o nepraėjus terminui – vėl emigruoti atgal. Ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia bėdų Lietuvai.

„Bando atsisėsti ant dviejų kėdžių. Jeigu kažkas nepavyktų Lietuvoje, ar ekonominė situacija suprastėtų, ar kiti iššūkiai, jie pasilieka alternatyvą grįžti gyventi ar emigruoti į Jungtinę Karalystę. Lietuvai reikia labai pasistengti padidinti savo patrauklumą, kad tie žmonės sietų savo ateitį su Lietuva“, – teigia Ž. Mauricas.

REKLAMA

„Nepakankamai buvo skatinimo, viešinimo. Tikrai džiaugiuosi, kad pagaliau pradėjo veikti Užimtumo tarnybos projektas „Gal į Lietuvą?“, kurio rėmuose darbdavys bus supažindinamas su potencialiu darbuotoju užsienyje. Tokios kaip „rekrūtinimo“ misijos“, – sako D. Asanavičiūtė.

„Šito statistinio įvertinimo nesureikšminčiau, nes tie žmonės, kurie nefigūravo statistikoje, gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, jie Lietuvoje jokios pridėtinės vertės nekūrė ir neprisidėjo prie darbo rinkos aktyvumo“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Jungtinė Karalystė terminą nuolatinio gyventojo statusui įgyti pratęsė iki liepos pabaigos. Dokumentus žmonės vis dar tvarkosi, sistemos stringa, taigi, panašu, lietuvių emigrantų oficialus skaičius Jungtinėje Karalystėje dar išaugs.


Rašyti komentarą...
S
Saulė
2021-07-20 15:44:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kišeniniai tie visi Lietuvos ekonomistai, ką pasako vagių partija tą ir čiulba. Valdžia žmones gena lauk iš savo tėvynės, nes žmonėms reikia gyventi, šeimas kurti, o ne egzistuoti. Minimumas Lietuvoje turi būti 1000eu.
Atsakyti
-2

N
Nusivylusi
2021-07-20 15:43:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ko jiems grizti i durniu valdoma tevyne?Jie puikiai zino,kas ju cia laukia,o laukia toli grazu ne pyragai...
Atsakyti
-1

b
baikit
2021-07-20 15:42:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
kas jums gris, dar tiek isvyks greiciau...
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (22)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų